Beveik trečdalis šio kiekio – 6,1 mln. tonų – buvo absorbuota, daugiausiai miškų, daugiamečių pievų ir nukirstuose medžio produktuose sukauptos organinės anglies.
Pagal ataskaitos duomenis didžiausią taršą šiltnamio dujomis kėlė transporto (30,3 proc.) ir energetikos (30,1 proc.) sektoriai, žemės ūkis (21,7 proc.), kiek mažiau pramonė (13,8 proc.) ir atliekų sektorius (4,0 proc.), pažymima pranešime.
Nors lyginant su 2020 m. ŠESD kiekis mažėjo daugelyje ūkio sričių, gana stipriai augo energetikoje ir tai nulėmė bendrą emisijų padidėjimą. Pagrindinis taršos šaltinis – centralizuotai tiekiamos šilumos ir elektros gamyba, taip pat išaugęs iškastinio kuro naudojimas namų ūkiuose, įmonėse.
Skatinant taršų kurą keisti atsinaujinančiais energijos ištekliais ir mažinti ŠESD 2022 m. iš Klimato kaitos programos skirta 102 mln. eurų: 16 mln. eurų pastatų atnaujinimui (modernizavimui), 81 mln. eurų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimui, 5 mln. eurų privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimui.
Šios lėšos panaudotos energiniam pastatų efektyvumui didinti, saulės ar vėjo elektrinėms įrengti, elektros kaupimo įrenginiams, taršių šildymo įrenginių keitimui mažiau taršiais, sklebiama pranešime.
Iš biudžeto lėšų finansuojami projektai, skatinantys įmones atsisakyti iškastinio kuro ir investuoti į atsinaujinančių energijos išteklius. Įgyvendinus juos ŠESD kiekis turėtų mažėti apie 63,2 tūkst. tonų CO2 per metus.
Siekiant mažinti transporto keliamą taršą iš Klimato kaitos programos skirta 12 mln. eurų mažiau taršaus transporto įsigijimui ir darnaus judumo skatinimui. Sunaikinusiems taršų automobilį gyventojams finansuojami viešojo transporto metiniai bilietai, dalijimosi paslaugos, teikiamos subsidijos dviračiams, paspirtukams, mažiau taršaus automobilio, e-motociklo ir e-mopedo įsigijimui. Iš Modernizavimo fondo skiriama paskata gyventojams ir verslui, įsigijusiems elektromobilius.
Palyginus su bendru šalies išmetamu ŠESD kiekiu prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančio sektoriaus emisija lyginant su 2020 m. didėjo gerokai daugiau. Preliminariais duomenimis, net 1,7 proc. Šį didėjimą taip pat lėmė išaugęs iškastinio kuro naudojimas namų ūkiuose ir įmonėse, o taip pat padidėjusios fluorintų dujų emisijos iš automobilių oro kondicionierių, rašoma pranešime.
Mažinant fluorintų dujų naudojimą 2022 m. buvo skatinama rinktis klimatui draugiškas alternatyvas, sugriežtinta fluorintų dujų pateikimo į rinką kontrolė, nustatyti transporto priemonių oro kondicionavimo sistemų techninės priežiūros reikalavimai.
Taršos prekybos sistemoje dalyvaujančių įrenginių emisija sumažėjo apie 2,4 proc., daugiausiai dėl mažėjančios chemijos pramonės apimčių. Nuo 2005 m. taršos prekybos sistemoje dalyvaujančių įrenginių ŠESD emisijos sumažėjo 39,4 proc.
Šiose įmonėse situacija geresnė, kadangi joms nustatyti konkretūs reikalavimai ir jos jų laikosi, o išmetamų ŠESD kiekis iš taršos prekybos sistemoje nedalyvaujančių sektorių turi tendenciją didėti, kadangi gerokai sudėtingiau priversti transporto bei žemės ūkio sektorius laikytis aplinkosaugos reikalavimų.
