„River Cleanup“ yra tarptautinė iniciatyva, vykstanti visuose pasaulio žemynuose ir siekianti kovoti su plastiko tarša. Prie upių švarinimo talkų jau prisijungė per 200 000 savanorių visame pasaulyje ir buvo surinkta daugiau nei 3 000 tonų atliekų.
Pernai Lietuvoje upes švarino maždaug 100 įvairaus dydžio komandų prie 50 upių ir kitų vandens telkinių. Tiesa, iniciatyvos atstovai pastebi, kad kai kuriose šalyse reikšmingai skiriasi taršos pobūdis – vienose šalyse vandenyse gausu vienkartinių plastikinių gaminių, tuo metu Lietuvoje fiksuojama ypač daug bešeimininkių padangų.
Lietuva išsiskiria tarša padangomis
„Tarptautinės „River Cleanup“ iniciatyvos įkūrėjai daug dėmesio skiria tokioms šalims kaip Afrikoje esantis Kamerūnas, kur ypač aktuali tarša plastikiniais buteliais ir kitais vienkartiniais plastiko gaminiais. Lietuvoje veikia depozito sistema, gana sėkmingai užkertanti kelią taršai tokio tipo atliekoms.
Tačiau tarptautinės iniciatyvos organizatoriai visuomet stebisi mūsų upių užterštumu bešeimininkėmis padangomis“, – pastebi Remigijus Lapinskas, iniciatyvą Lietuvoje atstovaujančio Žaliosios politikos instituto vadovas.
Jo teigimu, pernai vien iš Vilnios upės 1 kilometro atkarpoje Naujoje Vilnioje buvo ištraukta apie 20 padangų. Tiek pat padangų sostinės centre tekančiame Kaukysos upelyje rado ir Nyderlandų Karalystės ambasados Lietuvoje prisidėti prie upių švarinimo pakviesti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariai. Panaši situacija, anot organizatorių, buvo fiksuota ir 2021 m. Cedrono upelyje Vilniuje.
Surinktas padangas perdirbs
„Tai labai aiški ir apčiuopiama problema, į kurią norime atkreipti daugiau dėmesio šių metų „River Cleanup“ iniciatyva. Kviesime gyventojus padėti mums surinkti kuo daugiau bešeimininkių padangų, o dalį jų, bendradarbiaudami su įmonėmis „Continental Automotive Lithuania“, „Ekobazė“ ir „Decathlon“, planuojame perdirbti ir prikelti naujam gyvenimui.
Žinoma, bešeimininkių padangų taršos problemą turime spręsti kompleksiškai – ne tik surinkdami upėse paskandintas padangas, bet ir edukuodami gyventojus apie tokio padangų šalinimo poveikį gamtai ir mums patiems. Ne mažiau svarbu, kad būtų diegiami efektyvesni padangų surinkimo, perdirbimo ir panaudojimo sprendimai ir politiniu lygiu“, – teigia viena iš projekto „River Cleanup Lietuva“ organizatorių Ieva Budraitė.
Balandis – ypač svarbus mėnuo, nes būtent šiuo laikotarpiu didelė dalis gyventojų keičia automobilių padangas iš žieminių į vasarines, todėl „River Cleanup Lietuva“ organizatoriai ragina gyventojus tinkamai šalinti nusidėvėjusias padangas. Kartą per metus vienas asmuo gali nemokamai pristatyti keturias arba penkias padangas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurių Lietuvoje yra apie 100. Taip pat įsigydami naujas padangas gyventojai senąsias gali palikti parduotuvėje ar autoservise.
Kviečia registruoti tvarkymą žemėlapyje
Iniciatyvos organizatorių teigimu, dažnai gamtoje aptinkamos ir kitos automobilių detalės, seni baldai, buitinė technika, elektronikos atliekos. Miesto teritorijoje tekančių upių dugne galima rasti paspirtukų, riedlenčių, mobiliųjų telefonų ir kitų daiktų, kurie, tikėtina, ten atsidūrė neplanuotai, bet vis tiek daro neigiamą poveikį gamtai.
Tiesa, norintys prisijungti prie iniciatyvos nebūtinai turi bristi į upę ar rinkti stambių gabaritų atliekas. Vandens telkinių pakrantės dažnai būna užterštos ir smulkesnėmis atliekomis, kurias galima rinkti ir į paprastą šiukšlių maišą einant pakrante.
Norintys prisijungti prie upių švarinimo iniciatyvos yra kviečiami pasirinkti upės ruožą. Jei teritorija itin užteršta, suburti komandą. Galiausiai, užregistruoti tvarkymąsi tarptautiniame „River Cleanup“ iniciatyvos žemėlapyje. Dalyviai taip pat gali kreiptis į projekto organizatorius dėl tvarkymui reikalingų priemonių suteikimo.
