Surinkti šiukšles – prasminga pramoga
Praėjusią savaitgalį Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras šimtus žygeivių pakvietė į „Žygį atliekų kultūros link!“. Atvykę pramogai, žygeiviai be raginimų ėmė rinkti pakeliui pastebėtas šiukšles. Įveikę septynių arba keturiolikos kilometrų ilgio trasą, jie iš viso surinko apie 5 tonas atliekų – šios netilpo į du didžiulius traktoriaus kaušus.
Apsitvarkyti jau spėjo ir rokiškėnai – jie būrėsi į renginį „Kartu! Už švaresnes upes!“.
Klaipėdos miškininkai švarinosi pakvietę savanorius į „Šiukšlių medžiotojų“ komandą, o uteniškiai atkreipė dėmesį į poilsiaviečių švarą ir rinko atliekas Biliakiemio poilsiavietėje.
Būsimas iniciatyvas galima atrasti ar jas registruoti svetainėje www.mesdarom.lt
„Labai džiaugiuosi, kad „DAROM“ kaip nacionalinė vienadienė tvarkymosi akcija išsikvepia ir evoliucionuoja į daugybę švarinimosi iniciatyvų, padedančių patirti bendrystės jausmą. Jau suvokiama, kad gyventi tvarkingai gera visus metus.
Tačiau yra kur tobulėti. Per du dešimtmečius, kiek veikia regioniniai atliekų tvarkymo centrai, dar ne visi gyventojai įprato naudotis jų paslaugomis. Paskata įpročiui ugdyti – artėjantis šeštadienis, kai viešųjų erdvių tvarkymo metu surinktos ir pristatytos atliekos nebus įskaičiuotos į metinius gyventojų limitus“, – pabrėžė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovas Arūnas Liubinavičius.
Pokytį svarbu užfiksuoti
Nemokamus metinius atliekų limitus pastarąją savaitę viešąsias erdves tvarkiusiems žmonėms dovanoja keturi regioniniai atliekų tvarkymo centrai – Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Utenos.
Tai reiškia, kad nors šiemet į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę jau pristatėte, pavyzdžiui, keturias senas padangas ir išnaudojote nemokamai priimamų padangų limitą, už pamiškėje surastų ir šeštadienį pristatytų dar keturių padangų pridavimą papildomai sumokėti nereikės.
Svarbi sąlyga – parodyti aikštelės operatoriui nuotraukas, kur radote pristatomas atliekas. Jos taps „bilietu“ nemokamam atvežtų atliekų pridavimui didelių gabaritų ar žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėje.
Norintys pasivaržyti dėl papildomų prizų turėtų nufotografuoti pasirinktą tvarkyti plotą „prieš“ ir „po“, įkelti nuotraukas į savo socialinių tinklų paskyras ir pažymėti grotažymėmis #Manoatliekukultura ir #DaromKartu. Daugiausiai palaikymo sulaukusių nuotraukų autoriai bus paskelbti „Atliekų kultūros“ paskyroje „Facebook“ gegužės 6-ąją dieną.
Vien surinkti nepakanka
Susitvarkyti iki galo – ne tik surinkti, bet ir išrūšiuoti surinktas atliekas – prieš trejus metus akcijos „Darom“ dalyvius pirmasis Lietuvoje pakvietė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC).
„Tvarkymasis – ne tik šiukšlių surinkimas. Jau kurį laiką stebėjome nedžiuginančią tendenciją, kai „Darom“ dalyviai džiaugdavosi surinkę kalnus šiukšlių, bet palikdavo greta sutvarkytų vietovių ir nepasirūpindavo, kas joms nutiks vėliau. Tokios vietos neretai tapdavo vis naujas šiukšles pritraukiančiais šiukšlynais.
Ta diena imta naudotis ir kaip proga išsivalyti sandėliukus, garažus ir nemokamai atsikratyti metus kauptomis atliekomis, suverčiant viską į vieną krūvą.
Kviečiame atliekas tinkamai išrūšiuoti ir perduoti atliekų tvarkytojams, o švarintis – nuolatos, nelaukiant konkrečios dienos kartą per metus, – kalbėjo VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius.
Viešose vietose surinktas pakuotes reikėtų išmesti į joms skirtus rūšiavimo konteinerius, didelių gabaritų ar pavojingąsias atliekas pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Sodo ar miško atliekos priimamos žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėse.
Šiukšlinos vietos sužymėtos žemėlapyje
Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro vadovas Gintautas Ulys norinčius imtis viešųjų erdvių švarinimo kviečia pirmiausiai susisiekti su seniūnija bei pasiteirauti apie tvarkytinas vietas ir galimybės bendradarbiauti išvežant atliekas. Įvertinusi poreikį, seniūnija galėtų pasirūpinti transportu.
„Seniūnijos geriausiai žino, kam priklauso konkrečios teritorijos, kurioms vietoms tvarkyti labiausiai trūksta jėgos ir kur prasmingiausia būtų prisidėti savanoriams.
Nepasidomėję entuziastai rizikuoja imtis tvarkos privačiose valdose, neturinčiose jokių apie nuosavybę nurodančių ženklų. Tačiau ten susikaupusioms atliekomis privalo pasirūpinti sklypo savininkas“, – pabrėžė G. Ulys.
Kitas variantas – atrasti tvarkytinas vietas „Mes darom“ žemėlapyje, skelbiamame svetainėje www.mesdarom.lt
Ten nurodoma ne tik tiksli prišiukšlintos teritorijos vieta, bet ir jos plotas, atliekų tipas bei informacija, ar atliekų išvežimui reikalinga transporto priemonė.
Šiuo metu žemėlapyje nurodyta daugiau nei 260 vietų visoje Lietuvoje, kurios laukia entuziastų rankų. Įvesti naujų gali kiekvienas norintis.
Neleistinoje vietoje radus išverstas šiukšles, kurių švarintojai nepasiruošę ar nepajėgūs surinkti, reikia informuoti Aplinkos apsaugos departamentą: https://aad.lrv.lt/lt/pranesk-apie-aplinkosauginius-pazeidimus.
Neskirsto atliekų į svarbias ir nesvarbias
Utenos regioninio atliekų tvarkymo centro (URATC) ekologė Aida Sokolovienė pastebi, kad dažniausiai aptinkamų bešeimininkės atliekų sąrašas nesikeičia: padangos, pakuotės, elektronikos, statybinės atliekos.
Nors visas šias atliekas galima nemokamai priduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, vis dar atsiranda jas paliekančių pamiškėse, paupiuose ir kitose atokesnėse vietose.
„Tvarkantieji viešąsias erdves pelnytai didžiuojasi iš miško tankmės išridenę padangą ar ištraukę sofos dalį, tačiau aplinkosauginiu požiūriu ne mažiau svarbu yra surinkti besimėtančias nuorūkas, stiklo šukes, smulkias pakuotes, laužavietėse apdegusias plastiko liekanas.
Nėra per smulkios atliekos – jei ją matote ir galite surinkti, prasminga tai padaryti“, – pabrėžė ekologė.
