Čempionate visus nustebino dalyvavę net 4 geriausi šienpjoviai iš Lenkijos, kurie visus atvykusius mielai pakvietė sudalyvauti Biebžos nacionaliniame parke jau 18 kartą vyksiančiame analogiškame renginyje.
Čempionate susirungė daugiau nei 30 vyrų ir 10 moterų
Su dalgiais į Rupkalvių kaimą susirinko beveik 50 čempionato dalyvių iš Šilutės, Plungės, Klaipėdos, Kauno, Alytaus, Šiaulių, Vilniaus ir kitų rajonų, juos atlydėjo aistringos palaikymo komandos. Ypač gausus būrys atvyko iš Kėdainių – beveik pilnas autobusas šienpjovių ir juos palaikančiųjų. Geros nuotaikos nestokojanti dzūkų komanda „Švendubrė“ šiemet ir vėl visus stebino ypatingu dėmesiu savo aprangai ir autentiškoms detalėms – pavyzdžiui, komanda varžybose rungtyniavo pasipuošę vyžomis.
„Labai džiaugiamės, kad Šienpjovių čempionatas subūrė tokį didžiulį gerbėjų ratą, kuris kasmet vis auga. Jame buvo ir tikrų šio amato profesionalų, ir visiškai naujokų, dalgius rankose laikiusių pirmą kartą.
„Metų šienpjovio“ rungtyje intriga išliko iki pat paskutinių akimirkų, visi susirinkusieji nekantravo ar geriausiojo titulas atiteks į tas pačias rankas trečius metus iš eilės. Garbinga ir atkakli kova vyko visose varžytuvėse, dalyviai į rungtis žiūri tikrai rimtai ir azartiškai. Vienas laukiamiausių čempionato akcentų – dalyvius vienijanti draugiška šienpjovių pradalgė, kuri susirinkusiems parodo senosios šienapjūtės fragmentą. Joje šiemet sudalyvavo net 44 šienpjoviai“, – pasakoja Nacionalinio šienavimo čempionato iniciatorius, gamtininkas Žymantas Morkvėnas.
„Metų šienpjovio“ prizas – naujam nugalėtojui, „Metų šienpjovės“ – jau tituluotai kretingiškei
Dėl „Metų šienpjovio“ titulo varžėsi 10 geriausiųjų čempionato vyrų, tarp kurių buvo ne vienas patyręs dalgio entuziastas. Dauguma jų dalgius rankose jau nuo vaikystės, šio amato subtilybes perėmę iš senelių ir tėvų. Greičiausiojo šienpjovio titulą vietinis šilutiškis Arūnas Kakta, varžytuvėse greičiu įveikęs savo komandos draugą Kozmą Auškalnį.
„Šių metų čempionate komandinėje rungtyje varžytis buvo sudėtingiau, nes šienavome nuo pavasario nepjautoje žolėje. Renginio išvakarėse net atvykau pasitreniruoti, kaip seksis. Džiaugiuosi, kad trasą pavyko įveikti ne tik greitai, bet ir kokybiškai – mūsų komanda surinko vos vieną baudos balą“, dalinasi „Metų šienpjovys“ Arūnas Kakta.
Paklaustas ar iš draugo atimtas titulas nesugadins jų draugystės, Arūnas nusijuokė, jog nors varžybose dalyvauja nusiteikę rimtai, bet draugystė svarbiau. Jis ne tik pelnė geriausiojo titulą, iš viso ant scenos atsiimti apdovanojimų lipo net keturis kartus. Arūno komanda „Dalgio broliai“ pelnė prizus ir komandinėse rungtyse, jis gavo ir apdovanojimą specialiose varžybose įveikęs trimerį.
Dėl „Metų šienpjovės“ titulo varžėsi 3 moterys, geriausiai pasirodžiusios komandinėje rungtyje. Greičiausios šienpjovės titulas atiteko Dovilei Staponkienei, kuri „Metų šienpjove“ tituluota buvo pirmaisiais čempionato metais. Praėjusiais metais dėl šeimyninių priežasčių į varžytuves atvykti negalėjusi moteris džiaugėsi ne tik iškovotu titulu, bet ir proga pabūti bendraminčių būryje.
„Džiugu, kad šiais metais čempionatas dar didesnis, nei pirmaisiais – gausus būrys dalyvių susirenka daugiau sužinoti apie šį unikalų amatą, patobulėti, galbūt net pasidalinti paslaptimis. Varžovai atvyksta tikrai azartiški, bet šienaudama aš jaučiu didelį malonumą, tad patirtą nuovargį atperka malonios akimirkos ir puiki renginio nuotaika“, sako „Metų šienpjovė“ Dovilė Staponkienė.
Apdovanota geriausiai šienavusi komanda bei išsiaiškintas nugalėtojas dalgio ir trimerio kovoje
Visus laurus pagrindinėse komandinėse varžybose (3 m pločio ir 100 m ilgio ruože) susišlavė ir praėjusiais metais triumfavę „Dalgio broliai“. Sportiškieji Kozmas Auškalnis ir Arūnas Kakta pelnė titulą „Skriejantys dalgiai“ už greičiausią šianapjūtę ir „Kokybė garantuota“ už kokybiškiausiai atliktą rungtį.
Dalyvių dėmesį prikaustė pirmą kartą vykusi įspūdinga dalgio ir trimerio kova, kurioje siekta išsiaiškinti ar tikrai miestuose dažnai naudojama technika yra geresnė, nei šienavimas dalgiu. Iššūkį trimeriui išdrįsęs mesti „Metų šienpjovys“ Arūnas Kakta dalgiu numatytą trasą įveikė dvigubai greičiau ir kokybiškiau, nei triukšmą keliantis trimeris. Susirinkusieji garsiomis ovacijomis palaikė bendramintį šienpjovį, apgynusį šį unikalų amatą.
Taip pat apdovanotas jauniausiasis šienpjovys – 22 metų Rytis Rakauskas ir vyriausiasis – Alfonsas Maniokas, kuriam 81 metai. Specialų titulą „Stilius ir mada“ pelnė komanda „Švendubrė“.
Dėmesio sulaukė naujokų varžytuvės
Jau antrus metus iš eilės čempionate didelio susidomėjimo sulaukia čia veikianti Šienavimo mokykla, kurioje pasimokę gali varžytis „Dalgio debiuto“ rungtyje. Naujokų laukė individuali 1,5 pločio ir 50 m ilgio atkarpa. Šioje rungtyje buvo vertinamas ne tik šienavimo laikas, bet ir kokybė.
„Mūsų komandai svarbu prisidėti prie siekio puoselėti unikalų kultūrinį paveldą, mes ir patys semiamės įkvėpimo iš istorijos ir kultūros kurdami nekilnojamojo turto projektus. Nacionalinis šienpjovių čempionatas – dar viena proga įsitikinti, kad tvarios idėjos, tradicijų bei technologijų dermė yra neatsiejami nuo bet kokio progreso. O ypač tai svarbu ir gamtos bei žmogaus santarvei, kai, pavyzdžiui, šienaujamos pievos yra ir patraukli vieta perėti retiems, nykstantiems paukščiams. Tokiems, kaip meldinė nendrinukė, kuriai šiame renginyje skiriamas didelis dėmesys“, – teigia čempionatą remiančios ir dalgio naujoko titulą įsteigusios įmonės „SBA Urban“ bendrovės „Vėjo miestelį“ Svencelėje vystančios kompanijos direktorius Arnas Bušmanas.
„Ši pergalė netikėta, džiaugiuosi ne tik galėjęs paimti dalgį į rankas po daugiau nei 20 metų, bet ir parsivežti namo prizą „, – šypsosi „Dalgio debiuto“ titulą iškovojęs Vytautas Povilauskas, kuriam atiteko puikus rėmėjo „staliausirankiai.lt“ įsteigtas austriškas dalgis.
Čempionatas vyko meldinės nendrinukės perimvietėse
Kaip teigia čempionatą organizuojančio Baltijos aplinkos forumo vadovas, gamtininkas Žymantas Morkvėnas, šis unikalus ir rekordus mušantis renginys vyksta Nemuno deltoje dėl dviejų priežasčių. Pirma, Nemuno deltos ir Pamario kraštas garsus savita pievininkų kultūra, susiformavusi dėl gamtinių sąlygų – reguliarių potvynių ir Nemuno užliejamų pievų. Dėl potvynio atnešamų natūralių trąšų pievos buvo itin derlingos: šieno derlius buvo nuimamas 3 kartus per metus, ir šienpjoviai čia pasižymėjo ypatingu šio amato meistriškumu.
„Antra, šiose pievose klestėjo ir tebeklesti gausybė paukščių – jų gausa neatsiejama nuo regione praktikuotos šienavimo dalgiu tradicijos, padėjusios išsaugoti paukščių įvairovę. Nemuno deltos pievos yra rečiausio Europos giesmininko – meldinės nendrinukės – perimvietės. Šiemet šienpjoviai ir patys turėjo galimybę šienauti lauke, kuriame saugant šiuose retus paukščius, žolė nešienauta nuo pavasario. Šioje rungtyje dalyvavau ir pats – prakaitas žliaugė“, – pasakoja Ž. Morkvėnas.
Jo teigimu, šienpjovių čempionatas ne tik prikelia užmarštin išeinantį kultūrinį paveldą. Tuo pačiu jis informuoja ūkininkus ir visuomenę apie ūkininkavimą santarvėje su gamta bei nykstančių rūšių apsaugos būtinybę.
