„Baltijos jūros ekologinė padėtis kiekvieną dieną blogėja. Mes turime įdėti visas pastangas, kad tai pasikeistų. Todėl tarša turi būti sustabdyta. Tad aš pats remiu ir visus kviečiu remti šitą darbą, kad, mūsų bendromis jėgomis, Baltijos jūra mums išliktų brangiu valstybiniu turtu, tuo pačiu ir valstybiniu įsipareigojimu ateičiai. Kviečiu prisijungti ir remti ekspediciją „Išsaugokime Baltiją“, – sako Prezidentas Valdas Adamkus.
Laukia piliečių paramos
Misiją vykdanti komanda skelbia sutelktinio finansavimo pradžią ir laukia visų, galinčių tapti jūros herojais, pagalbos. Komanda išžygiuos 2024 metų kovo 11-ąją iš Lietuvos. Eis apie 250 dienų, 5469 kilometrus keliaus per 8 valstybes. Žingsniuos kone kasdien, poilsiui – 1 diena per savaitę.
Ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ tikslas – informuoti visuomenę apie vandens ekosistemų būklę, ugdyti išsaugojimo kultūrą, atkreipti dėmesį į žmogaus veiklos įtaką gamtai, supažindinti su būdais, kaip pristabdyti jūros bioįvairovės nykimą ir taršą.
Keliaujant vyks šviečiamojo pobūdžiu renginiai bendradarbiaujant su vietos organizacijomis, bus organizuojamos gyvosios laboratorijos su mokslininkais, diskusijos, paskaitos, susitikimai. Surinktos lėšos bus panaudojamos šioms veikloms bei 15–20 komandos narių pragyvenimui.
Ekspedicija pristatyta Lietuvos nacionalinio muziejaus istorijų namuose
Projekto pristatymo renginio metu, ekspedicijos vadovas Giedrius Bučas pabrėžia, jog kviečia piliečius ne aukoti, bet būti komandos dalimi, tapti jūros herojais. Jis sako, kad ši sutelktinio finansavimo pradžia reiškia labai daug. Anot jo, tai yra proga „pasimatuoti“, kiek problema visiems rūpi, kiek esame susitelkę išsaugoti Baltijos jūrą, kuria dažnas džiaugiamės ir dar ilgai norėtume tą daryti.
Esą keli paaukoti eurai – tiek galimybė prisidėti visiems, kuriems Baltijos jūra rūpi, tačiau šiuo gyvenimo etapu negali skirti daugiau laiko jos saugojimui, tiek motyvacija komandai, galimybė būti finansiškai užsitikrinus misiją įvykdyti.
„Ekspedicija nėra joks verslas, joks europinis projektas, o mano asmeninė idėja, kuria neabejoju ir kuriai negailiu jokių savo resursų. Ja jau patikėjo daugybė žmonių, dabar betrūksta dar daugiau tikinčių, pasitikinčių ir norinčių investuoti į švaresnę jūrą. Tą padaryti tik susitelkę visi kartu galime. Skirti bent vieną kavos puodelį šios ekspedicijos įgyvendinimui. Ir tai nėra tik dėl mūsų komandos. Tai yra dėl mūsų visų jūros“, – teigia G. Bučas.
Išsamiau apie problematiką Baltijos jūroje
Anot jūrų biologės Lauros Stukonytės, jau kurį laiką mokslininkai skambina pavojaus varpais dėl neraminančios Baltijos jūros būklės ir jos mums teikiamų dovanų ateities. Menkas Baltijos jūros susisiekimas su vandenynu lemia itin lėtą vandenų atsinaujinimą. Tai reiškia, kad visa ten atsidurianti tarša užsilieka ilgam, ilgainiui nuodydama ekosistemas. Dėl šios priežasties, mūsų jūra yra tarsi pacientas, reikalaujantis ypatingos priežiūros.
„Baltijos jūra patiria spaudimą dėl daugybės veiksnių – tiek klimato kaitos, tiek intensyvios žvejybos, o prie viso to prisideda ir vis dar sunkiai kontroliuojama tarša. Viena pagrindinių taršos keliamų Baltijos jūros „ligų“ – azoto ir fosforo pertekliaus keliama eutrofikacija, dėl kurios mūsų jūroje formuojasi milžiniškos negyvosios zonos, kuriose gyvybei trūksta deguonies.
Per netvaraus žemės ūkio bei nepakankamai išvalytų gamyklų ir namų ūkių nuotekas, aplinkai pavojingi teršalai jūrą pasiekia net iš tolimiausių Lietuvos miestų ir miestelių. Vandens organizmai šiandien kenčia nuo dėl eutrofikacijos mažėjančio deguonies kiekio, o taip pat ir vandenį pasiekiančių vaistinių medžiagų, pesticidų bei mikroplastiko dalelių“, – teigia L. Stukonytė.
Tarpvyriausybinės Helsinkio komisijos (HELCOM) šalys, bendradarbiaudamos su Baltijos jūros šalių mokslininkais, parengė Baltijos jūros veiksmų planą. Šis planas detalizuoja visus veiksmus, kurių šalys įsipareigoja imtis, kad Baltijos jūros būklė būtų ženkliai pagerinta. Reiškia, pataisyti situaciją dar galima, tačiau rezultatai priklauso nuo to, ar realių veiksmų bus imtasi laiku.
HELCOM pateikti 2022 metų duomenys rodo, kad didelė dalis numatytų veiksmų dar stringa. Tarp gausybės jų – ir visuomenės švietimas jūrai draugiško jūrai elgesio temomis. Tad ši ekspedicija ir visa ją supanti kampanija, siekia šiuos veiksmus katalizuoti.
