Vertėtų rinktis sertifikuotus produktus
„Vartotojams vertėtų rinktis sertifikuotus ir specialiais ženklais paženklintus produktus, nes sertifikatai ir ženklai – tai garantija, kad produktas tikrai yra toks, koks yra pristatomas“, – tikina sertifikavimą atliekančios VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė.
Visgi ji apgailestauja, jog kartais verslas linkęs apsimesti žalesniu nei yra. Todėl Europos Komisija (EK) suformulavo ekologinio manipuliavimo sąvoką. „Tai pateikimas vartotojui informacijos, kuri nėra nei teisinga, nei įrodyta, nei pagrįsta arba pateikta neaiškiai, dėl ko susidaro klaidinantis įspūdis, kad produktas yra ekologiškesnis, sveikesnis, kokybiškesnis ar tvaresnis už kitus. Siekdama apginti vartotojo interesus, EK paskelbė iniciatyvą – kovą su šiuo manipuliavimu. Taigi, pagal EK iniciatyvą, galės gyvuoti tik tos maisto kokybės sistemos, kurios bus reglamentuotos ženklų ir sertifikatų gavimo nustatytų taisyklių, o vertė ir išskirtinumas dar ir pagrįsti“, – sako V.Lukšienė.
Pašnekovė dalijasi, kad EK iškart, paskelbusi šią iniciatyvą, pabrėžė, jog ekologinio manipuliavimo sąvoka visiškai nėra susijusi su dabartine visoje Europoje bendra ir griežtai reglamentuota ekologiškų produktų sertifikavimo sistema. Aiškiai teisiškai reglamentuota yra ir mūsų šalyje taikoma nacionalinės maisto kokybės produktų sertifikavimo sistema.
Sertifikuoti produktai lengvai atpažįstami pagal ženklinimą
„Sertifikuoti produktai lengvai atpažįstami pagal ženklinimą. Tik matomas ženkliukas ar simbolis gali patvirtinti, kad produktas yra iš kontroliuojamo ūkio ar įmonės, kurie įsipareigojo laikytis atitinkamai maisto kokybės sistemai keliamų reikalavimų“, – tikina V.Lukšienė.
Įmonės atstovė teigia, kad visoje Europos Sąjungoje taikomas vienodas ekologiškų produktų ženklinimas. Pirkėjui, norinčiam sertifikuoto ekologiško produkto, pirmiausia reikėtų įsidėmėti bent jau vieną pagrindinį ženklą – ES ekologinės gamybos logotipą – žalią stačiakampį su lapu iš baltų žvaigždučių. Lietuvoje dar turime ir nacionalinį ženklą „Ekologinis žemės ūkis“. Ženklelio apačioje būna ir kodas – tai sertifikatą išdavusios įstaigos kodas, kuris suteiktas kiekvienos valstybės ES narės sertifikavimo įstaigai. Tad jei tai Lietuvoje sertifikuota VšĮ „Ekoagros“, bus pažymėta „LT-eko-001“.
Nacionalinės maisto kokybės produktai žymimi dviem ženklais, nes nuo 2022 m. atnaujintos nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklėse, kuriose tai numatyta. Tai pirkėjams jau gerai pažįstamas raudonas ženklas „Kokybė“ arba dar palyginti naujas ženklas su nacionaliniu trispalvės motyvu – „Nacionalinė kokybė Lietuva“.
„Norint produktus ženklinti ekologinės gamybos ženklais reikia būti sertifikavus ekologinę gamybą. O minėtais nacionalinės maisto kokybės ženklais žymimi pagal šią sistemą sertifikuoti produktai. Ar konkretus dominantis produktas turi sertifikatą, dar visada papildomai galima pasitikrinti ir VšĮ „Ekoagros“ interneto svetainėje www.ekoagros.lt paspaudus mygtuką „Sertifikatų paieška“, – dalijasi įmonės atstovė.
NKP produktų sudėtis palankesnė vartotojui
Vilniaus paukštynas yra pirmasis vištienos gamintojas Lietuvoje, sertifikuotas pagal NKP sistemą ir galintis savo produkciją žymėti ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva“. „Mums tai didžiulis įvertinimas, kuris yra dar vienas įrodymas, jog siūlome aukščiausios kokybės saugią vištieną“, – sako Vilniaus paukštyno generalinis direktorius Tadas Sprindžiūnas.
Paklausta, kodėl vartotojui naudinga rinktis šiuo ženklu pažymėtą vištieną, AB Vilniaus paukštyno Kokybės kontrolės tarnybos vadovė Skirmantė Sokolovskienė sako, jog NKP produktų sudėtis yra natūralesnė, sveikesnė ir palankesnė vartotojui.
Vienas esminių reikalavimų šiam ženklinimui yra produktų gamybai naudoti tik be antibiotikų užaugintus paukščius. Tai reiškia – visą auginimo laikotarpį nė karto nesirgusius ir negydytus šiais vaistais. „Vilniaus paukštyno mėsiniai viščiukai auginami laisvi ant kraiko, lesinami subalansuotu lesalu, jiems užtikriname itin geras laikymo sąlygos. Dėl natūraliai stipresnio paukščių imuniteto ir atsakingo auginimo jie išauga sveiki ir jų nereikia gydyti antibiotikais“, – pasakoja S.Sokolovskienė, Vilniaus paukštyno kokybės kontrolės tarnybos vadovė.
Be to, norint gauti teisę vištieną ir jos produktus žymėti ženkliuku „Nacionalinė kokybė Lietuva“, gamintojams būtina užtikrinti atsekamumą kiekviename gamybos etape. „Vilniaus paukštynas vysto unikalią grandinę „nuo lauko iki stalo“ – kontroliuojame visus etapus, pradedant mėsinių viščiukų auginimu ir baigiant produktų pristatymu į prekybos vietas. Tai leidžia užtikrinti kiekvieno proceso kontrolę bei atsekamumą ir diegti sprendimus, kurie užtikrintų paukščių sveikatingumą visose auginimo stadijose“, – teigia Vilniaus paukštyno atstovė.
Nuo šviežios mėsos iki dešrelių: be GMO, stipriklių, dažiklių ir salmonelės serotipų
Pagal NKP sistemą, siekiant gauti ženklą „Nacionalinė kokybė Lietuva“, sertifikuojamos visos gamybos grandys – nuo auginimo iki šviežios mėsos ir pusgaminių, gaminių gamybos, tad vartotojai gali mėgautis ne tik aukščiausios kokybės šviežia vištiena, bet ir jos produktais.
„Ženkliukas „Nacionalinė kokybė Lietuva“ reiškia, kad šie produktai yra pagaminti iš aukščiausios kokybės vištienos. Juose nėra GMO, pridėtinių skonio stipriklių bei dažiklių“, – pažymi Vilniaus paukštyno kokybės kontrolės tarnybos vadovė Skirmantė Sokolovskienė.
Jos teigimu, dar vienas NKP ženklu pažymėtos vištienos išskirtinumas – užtikrinta ir nuolatinė visų salmonelės serotipų kontrolė. „Iš savo pusės produktų saugą užtikriname dviguba kokybės kontrole: tyrimus atliekame ne tik Lietuvos ir ES tyrimų laboratorijose, bet ir vykdome griežtą savikontrolę. Nuosavoje akredituotoje laboratorijoje per metus atliekame daugiau nei 200 tūkst. papildomų tyrimų. Tiriame visą gamybos grandinę – lesalo, kuriuo maitinami auginami mėsiniai viščiukai, inkubacinių kiaušinių ir galutinių vištienos produktų mėginius“, – pabrėžia S. Sokolovskienė. Jos teigimu, tik atsakingai tiriant kiekvieną žingsnį iki pat produktų patekimo į prekybos vietas gali būti užkertamas kelias pavojingų mikroorganizmų atsiradimui.
Projektą remia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
