Prieš kelias dienas dėl liūčių patvinus Kretingai kilo pavojus miesto nuotekų valymo sistemai, tad į gamtą teko išleisti dalį nevalytų nuotekų. Aiškėja, kad dėl to kalta ne vien tik stipria liūtimi prapliupusi gamta.

Po savaitės pradžioje pajūryje iškritusio gausesnio lietaus trečiadienį staiga patvinusioje Kretingoje iškilo grėsmė miesto buitinių nuotekų valymo sistemai.

Perpildytoje nuotekų valykloje vanduo iš biologinių valymo įrenginių galėjo išplauti specialias bakterijas, kurios nuotekų valymo procese iš jų šalina azotą ir fosforą.

Tokiu atveju, kol būtų atkuriamas biologinių valymo įrenginių darbas, Kretingoje kelioms savaitėms įstrigtų buitinių nuotekų valymas, o per tą laikotarpį kasdien tektų į aplinką išleisti po 5 tūkst. kubinių metrų nevalytų nuotekų.

[[ge:lrytas:lrytas:29071472]]

Bendrovei bus skirta bauda

Dėl to rajono valdžiai teko skelbti ekstremalią padėtį ir, pritarus aplinkosaugininkams, priimti sunkų sprendimą – kurį laiką nevalytas nuotekas nuleisti į Tenžės upelį.

Avarinė sklendė buvo atidaryta trečiadienį prieš vidurdienį ir beveik 6 valandas į upelį kliokė teršalai.

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, per tą laiką į upelį galėjo būti išleista apie 6,4 tūkst. kubinių metrų su lietaus vandeniu sumaišytų nuotekų, kurios per Akmenos ir Danės upę pasiekė Klaipėdą ir atsidūrė Kuršių mariose.

Šiuo metu laukiama išleisto nevalyto vandens kokybės tyrimo rezultatų, iš kurių bus sprendžiama apie gamtai padarytą žalą ir bendrovei „Kretingos vandenys“ numatomą skirti baudą.

Nustebino nuotekų kiekis

Tuo metu beveik tiek pat lietaus teko ir vos 12 kilometrų nuo Kretingos nutolusioje Palangoje, tačiau kurorto buitinių nuotekų sistemai jokių grėsmių nekilo.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, per parą nuo lapkričio 6 d. 20 val. iki 7 d. 20 val. Kretingoje užregistruotas 49,8 milimetro kritulių kiekis.

Tuo metu Palangai kliuvo ne ką mažiau – 43 milimetrai lietaus.

Per tą laiką stipriausiai Kretingoje lijo lapkričio 7 d. nuo 14 iki 20 val. Per 6 valandas rajono centre iškrito pusė visos paros kiekio kritulių – 25 mm.

Per tą patį laikotarpį Palangoje lijo dar smarkiau – per 6 valandas užfiksuotas 29 mm kritulių kiekis.

Kurorto buitinių nuotekų valymo tinklai per tą parą sulaukė apie 12 tūkst. kubinių metrų nuotekų.

Tačiau bendrovė „Kretingos vandenys“ užfiksavo, kad per tą patį laikotarpį į valymo sistemą plūstelėjo 22 tūkst. kubinių metrų nuotekų, kai įprastai kasdien išvaloma apie 3–5 tūkst. kubinių metrų.

Kretingos nuotekų valymo įrenginių projektinis pajėgumas siekia tik 9 tūkst. kubinių metrų per parą, todėl miestui teko gelbėtis į upelį nuleidžiant dalį nevalytų nuotekų.

[[ge:lrytas:lrytas:29099184]][[ge:lrytas:lrytas:29092927]][[ge:lrytas:lrytas:29082109]][[ge:lrytas:lrytas:29076526]]

Liūtis atskleidė problemas

Kaip „Lietuvos rytui“ paaiškino vandentvarkos specialistai, teoriškai krituliai buitinių nuotekų sistemai jokios įtakos neturėtų daryti, nes ji yra atskirta nuo lietaus valymo tinklų, kuriais tekantis paviršinis vanduo valymo įrenginių nepasiekia.

Tačiau nuo kritulių visiškai izoliuoti buitinių nuotekų tinklų nepavyksta, nes į juos lietaus vanduo patenka per nesandarius nuotekų šulinių dangčius, prastos būklės nuotekų vamzdyną, dėl į buitinių nuotekų tinklus lietaus vandenį savavališkai nuleidžiančių gyventojų.

„Neretai būna taip, kad smarkesnių liūčių metu apsėmus kiemą gyventojai tiesiog atveria nuotekų šulinius ir taip nusausina savo aplinką“, – apie pasitaikančius atvejus pasakojo specialistai.

Kaip buitinių nuotekų tinklai yra izoliuoti nuo lietaus vandens, geriausiai parodo tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų kiekio santykis.

Jei nuotekų sulaukiama dvigubai daugiau, nei suvartojama geriamojo vandens, laikoma, kad buitinių nuotekų tinklai nuo paviršinio vandens yra apsaugoti pakankamai.

Pavyzdžiui, Palangoje per metus patiekiama apie 1,5 mln. kubinių metrų geriamojo vandens, o išvaloma apie 3 mln. kubinių metrų nuotekų.

Kretingoje intensyviausios liūties dieną sulaukta net 22 tūkst. kubinių metrų nuotekų, kai įprastai per dieną miestui patiekiama apie 3 tūkst. kubinių metrų geriamojo vandens.

Anot specialistų, toks skirtumas rodo, kad Kretingoje buitinių nuotekų valymo tinklai turi rimtų problemų, o nemažai rajono gyventojų lietaus vandenį savavališkai yra nuvedę į buitinių nuotekų tinklus.

[[ge:lrytas:lrytas:29117776]]

Teršalus leisdavo ir anksčiau

Bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovė Eglė Alonderienė pripažino, kad atskiri buitinių nuotekų tinklų ruožai yra sukiužę ir pro tokios būklės vamzdyną į nuotekų valyklą patenka gruntiniai vandenys.

Kiek per metus nustatoma gyventojų savavališkų prisijungimų prie buitinių nuotekų tinklų, direktorė pasakyti negalėjo, nes įmonei pradėjo vadovauti tik nuo vasaros pradžios.

Kad buitinių nuotekų tinklų būklė ir gyventojų kontrolė yra prasta, netiesiogiai patvirtino ir buvęs „Kretingos vandenų“ direktorius, kuris įmonei vadovavo prieš keletą metų.

Anot jo, sulaukus smarkesnio lietaus bendrovė ne kartą gelbėdavosi atidarydama avarinio nuotekų nuleidimo sklendę ir nevalytas nuotekas kartu su lietaus vandeniu išleisdama į Tenžę.

Vėliau bendrovė už paskleistą taršą mokėdavo aplinkosaugininkų paskirtas baudas.

Potvynis slūgsta, problemų nebeliko

Kretingoje kilęs, o vėliau Karteną (Kretingos r.) bei Klaipėdą pasiekęs potvynis slūgsta.

Pasak Klaipėdos mero A.Vaitkaus, situacija jų mieste stabilizavosi jau ketvirtadienį po pietų.

„Ketvirtadienį maždaug 14 val. situacija stabilizavosi tiek sodininkų bendrijose, tiek pietinėje, tiek šiaurinėje Klaipėdos dalyse. Dideli nuogąstavimai dėl galimų pasekmių nesukėlė mums didelės grėsmės, vanduo atslūgo, apsemta transformatorinė buvo sutvarkyta, keliai, kurie buvo apsemti, taip pat jau atlaisvinti“, – penktadienį teigė A.Vaitkus.

Kretingos rajono meras A.Kalnius sakė, kad vandens lygis tiek Minijoje, tiek Akmenoje krinta ir penktadienio rytą jau buvo gerokai žemiau stichinės ribos.

„Akmenos upėje vandens lygis buvo 372 cm, kai kritinė riba yra 420 cm. Tikrai situacija gerėja, – sakė A.Kalnius. – Vanduo beveik visur jau yra nuslūgęs, tam tikrose vietose dar imamės papildomų priemonių – statome siurblius arba darome pralaidas. Problemų beveik nebeturime.“

Kartenoje potvynis taip pat slūgsta, Minijos upė grįžta į savo vagą.

„Per valandą vandens lygis Minijoje nukrinta po centimetrą. Šiuo metu viskas gerai. Savaitgalį pranešė lietų, bet tikimės, kad stipriai nebelis, gal jau nieko ir nebebus“, – teigė Kartenos miestelio seniūnė A.Putvinienė.

Potvynis Kretingoje atskleidė kur kas rimtesnę problemą: kalta ne tik liūtis