Kauniečiai dar daro rūšiavimo klaidų – į popieriaus konteinerį meta panaudotą tualetinį popierių, gyvūnų gaišenas. Kai kurie išmeta net dokumentus, nors tai daryti ypač pavojinga.

Kauniečiai rūšiavimo konteinerius turi apie dešimtmetį, pusė jų sako, kad rūšiuoja viską ir visada. Nors ketinimai geri, ekspertai pastebi, kad gyventojai dažnai daro rūšiavimo klaidų, – net 40 proc. į tokius konteinerius įmestų šiukšlių neturėtų čia būti.

Dažnas į popieriaus konteinerį nesibodi mesti ir įvairių dokumentų, sąskaitų. Taip gyventojai kenkia ne gamtai, o patys sau – svarbu nepamiršti, kad po šiukšles vis dar kapstosi nedori piliečiai, kurie, radę jūsų duomenis dokumentuose, gali lengvai jais pasinaudoti.

Dažnos rūšiavimo klaidos

Atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“, turinti biurą Kaune, kasmet atlieka tyrimą – gyventojų klausia, kaip jie elgiasi su buityje susidarančiomis atliekomis.

„2023 metų rezultatai džiugina – net 50 proc. žmonių sako, kad rūšiuoja viską ir visada, dar 37 proc. teigia, kad dažniausiai rūšiuoja beveik visas atliekas“, – „Laikinajai sostinei“ pasakojo organizacijos marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė.

[[ge:lrytas:lrytas:29971722]][[ge:lrytas:lrytas:30002188]][[ge:lrytas:lrytas:29970160]][[ge:lrytas:lrytas:29993473]]

Deja, nuo šių skaičių neatsilieka ir rūšiavimo klaidų statistika. Pasak pašnekovės, net iki 40 proc. rūšiavimo konteinerių turinio sudaro nerūšiuotinos atliekos. Kad kauniečiai dažnai nežino, kur mesti kokią šiukšlę, rodo ir apklausų rezultatai.

„Paklausę gyventojų, kur jie išmestų tam tikras atliekas, matome, kad klaidų vis dar gausu. Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį, kad rūšiavimo konteineriai skirti pakuotėms, ten ne vieta įvairiems daiktams – statybų ir remonto atliekoms, nereikalingiems žaislams, indams, baldams.

Kitos klaidos – higieninio popieriaus rūšiavimas, tačiau nei popieriniai rankšluosčiai, nei servetėlės nėra pakuotės. Taip pat reikėtų turėti galvoje, kad visos mūsų išrūšiuotos atliekos vėliau yra perrūšiuojamos, dažnai – rankomis, tad atskirti panaudotą tualetinį popierių, rankšluosčius dar ir labai nehigieniška“, – kalbėjo A.Burbaitė.

Negana to, žmonės dažnai mano, kad viskas, kas dūžta, yra stiklas. Vis dėlto keramika, porcelianas, krištolas – ne stiklas, jų į stiklo konteinerį mesti negalima. Į šį konteinerį turėtų patekti tik stiklo tara.

„Sunkiausiai sekasi rūšiuoti atliekas, kurios turi keliauti į plastiko konteinerį. Reikėtų nepamiršti, kad į jį metame visas plastikines, metalines, kombinuotų medžiagų pakuotes. Plastikinius žaislus, indus, įvairius rakandus reikėtų mesti į mišrių atliekų konteinerį“, – priminė specialistė.

A.Burbaitė pridūrė – kartais gyventojų atliekas perrūšiuojantiems specialistams tenka rasti dar nemalonesnių dalykų nei tualetinis popierius.

„Vis dar pasitaiko išmestų, pavyzdžiui, gyvūnų gaišenų, žaliųjų atliekų, gyvūnų kraiko ir panašių atliekų“, – pratarė ji.

[[ge:lrytas:lrytas:30027396]]

Dokumentai – pavojus

Į konteinerius negalima mesti ir įvairių dokumentų, net komunalinių sąskaitų. Tačiau tai jau nesusiję su aplinkosauga – čia kalbama apie jūsų saugumą.

Išmetę dokumentus galite lengvai pakliūti į sukčių rankas, todėl prieš išmesdami dokumentus turite juos arba sunaikinti, arba nemesti visai – geriau atiduoti tiesiai perdirbėjams.

„Geriau dokumentus sukaupti, surinkti ir atiduoti tiesiai perdirbėjams“, – pabrėžė A.Burbaitė.

Viena įmonių, naikinančių kauniečių dokumentus, – „Archyvo naikinimo paslaugos“. Jos direktorė Marytė Baltrūnienė paaiškino: čia dokumentai naikinami iki smulkiausių drožlių, taip jų tiesiog nebeįmanoma atkurti.

„Dokumentus reikia naikinti dėl duomenų apsaugos. Juk tai – visiškai konfidenciali informacija. Naikinant svarbius dokumentus turėtų likti drožlės, dokumentų neužtenka tiesiog suglamžyti ar perplėšti per pusę. Ir sąskaitas būtina susmulkinti. Tik tuomet jas galima perduoti perdirbti ar utilizuoti“, – teigė M.Baltrūnienė.

Ji įsitikinusi – nesunaikintais dokumentais gali labai lengvai pasinaudoti sukčiai. M.Baltrūnienė tai išgyveno savo kailiu: ir pati neseniai buvo pakliuvusi į labai panašias pinkles.

„Pati pakliuvau į tokią situaciją. Pamečiau banko kortelę, jau nebegaliojančią, užblokuotą. Ją radę sukčiai pasinaudojo mano vardu, pavarde, kortelės duomenimis. Praradau 1700 eurų iš sąskaitos kažkokiu būdu – dar aiškinamasi. Labai didelis pavojus“, – perspėjo pašnekovė.

Naikinti radinių neprašo

Kauno gyventojams ir įmonėms išsikraustyti ar pervežti daiktus padedančios bendrovės „Bobino komanda“ vadovas Vilius Bobinas sakė: jei perkraustant namus ar sandėliuką randami kokie nors dokumentai, už juos atsakomybę prisiima pats klientas.

[[ge:lrytas:lrytas:30027377]]

„Jei randame dokumentus, juos atiduodame žmogui, o jis daro su jais, ką nori. Jei įmeta dokumentus tarp šiukšlių, tai jo atsakomybė, mes jos nebandome prisiimti“, – pabrėžė V.Bobinas.

Kur žmonės deda tokius dokumentus, jei jie nereikalingi, neaišku, mat dėl dokumentų naikinimo į V.Bobiną kreipiasi tik įvairios įmonės, o ne gyventojai.

„Mes atvažiuojame, surenkame dokumentus ir pagal įstatymus sunaikiname, kad jų nebebūtų galima atkurti, perskaityti, iššifruoti. Tačiau tokių paslaugų prašo tik įmonės, gyventojai – ne“, – pažymėjo V.Bobinas.

Pašnekovas darsyk patvirtino – dokumentų į konteinerį mesti nereikėtų, juos būtina prieš tai sunaikinti.

„Jei tuose dokumentuose yra telefono numeris, sukčiai juo gali paskambinti. Man buvo toks atvejis: paskambino žmogus, prisistatė, kad yra iš policijos, pasakė mano vardą, pavardę ir dar kažkokią detalę. Tada paprašė, kad prisijungčiau prie banko. Aš nepatikėjau, pridaviau juos policijai, nors viskas atrodė įtikinamai“, – pasakojo V.Bobinas.

Tenka gelbėti išsiblaškėlių daiktus

„Atliekų tvarkymo kultūra gerėja, tačiau akivaizdu, jog žinių vis dar trūksta. Teisingas atliekų tvarkymas susijęs su mūsų pačių gyvenimo kokybe, mokesčiais bei tuo, kokią planetą paliksime ateinančioms kartoms.

Atliekas rūšiuoti yra labai nesudėtinga. Įprastai ant konteinerių galima rasti sąrašą atliekų, kurios turi keliauti į jo vidų. Neteisingai išrūšiuotos atliekos gali užteršti viso konteinerio nepriekaištingai išrūššiuotas atliekas. Jeigu popierių įmesime į paprastą konteinerį, ant jo primesime bioskaidžių atliekų, tai jis jau taps nebeperdirbamas. Popieriaus, plastiko pakuotės turi būti kiek įmanoma išlankstytos ir suspaustos, kad konteineriuose užimtų kuo mažiau vietos. Visos pakuotės turi būti sausos, tuščios, maisto likučiai ir skysčiai turi būti pašalinti.

Jeigu gyventojai tinkamai atliktų pirminį atliekų rūšiavimą dar namuose, atliekų srautas pasiskirstytų tolygiau ir didelė dalis jų nugultų ne į komunalinių atliekų konteinerius.

Žmonės turi žinoti ir vietas, kur reikia nuvežti stambiagabarites, statybines, žaliąsias ir kitas rūšiavimui netinkamas ir nekomunalines atliekas.

Draudžiama palikti atliekas šalia konteinerių, gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ar kitose tam neskirtose vietose. Taip pat draudžiama didelių gabaritų, statybines, žaliąsias atliekas, senus baldus, naudotas padangas mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ar kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius.

Kiekvieną dieną susiduriame su kalnais stambiagabaričių atliekų paliktų prie atliekų konteinerių. Atliekų kalnai neatsiranda iš niekur. Juos šalia atliekų konteinerių aikštelių, suneša ar net dideliais kiekiais atveža patys gyventojai. Stambiagabarites, žaliąsias, statybines atliekas šalia konteinerių ar kitose atliekoms neskirtose vietose palikti draužiama. Gyventojai šias atliekas nemokamai gali nuvežti į Kauno RATC atliekų surinkimo aikšteles.

Nors tai daryti draudžiama, vis dar prie konteinerių galima pamatyti sustatomas baldų lūženas, nudėvėtus santechninius įrenginius, stiklainius su uogienėmis. Pavieniai pažeidimai greitai tampa užkrečiami, šalia mažesnių atliekų atitempiamos stambesnės ir taip ima formuotis sąvartynai, nes neįmanoma iškart be specialios technikos išvežti stambių gabaritų atliekų.

Ne bėda, jei neturite galimybės pristatyti nereikalingų daiktų į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Tokiais atvejais galite kreiptis į „Kauno švarą“, kur teikiama atliekų išvežimo iš namų paslauga. Maža to, nebereikalingus namų apyvokos daiktus darbininkai išneš iš jūsų namų, nereikės rūpintis pabodusiais, sulūžusiais, nebereikalingais daiktais.

[[ge:lrytas:lrytas:30015682]]

Būkime pilietiški – praneškime apie šiukšlintojus! Dar vis vyrauja nuomonė, kad atliekų rūšiavimas ar tvarkymas yra „komunalininkų“ darbas, todėl pamatęs krūvą nevietoje suverstų atliekų, tik tyliai susimąsto, kad kažkas blogai atliko savo darbą. Tuo tarpu pranešti apie šiukšlintojus viešosiose erdvėse ryžtasi ne kiekvienas. Tyla, nepastebėjimas, susitaikymas šiukšlintojus drąsina veikti toliau.

„Kauno švaros“ darbuotojams tenka gelbėti daiktus, kurie dėl išsiblaškymo ar kitų priežasčių pasimeta konteineriuose – kartais dokumentai, kartais rankinės ar raktai. Žmonės, mesdami atliekas, netyčia konteineryje pradangina ir jiems svarbius daiktus. Mūsų darbuotojai visada geranoriškai stengiasi padėti. Jeigu tik yra galimybė daiktą surasti, jie taip ir padarys.

Apmaudu, tačiau besaikis vartojimas – itin opi problema. Perkame daiktus net neapsvarstę, ar mums jų reikia ir ar tikrai nereikia jau turimų daiktų, kurių skubame atsikratyti. Galybė gerų, kokybiškų ar net prabangių daiktų atsiranda sąvartyne. Lapių regioniniame sąvartyne randame monetų iš viso pasaulio, prabangių stalo įrankių komplektų, idealios kokybės įvairiausių knygų – pradedant nuo garsiausių pasaulinio lygio rašytojų romanų iki garsių tapytojų paveikslų reprodukcijų albumų“, – sako Kristina Parachomikienė, „Kauno švaros“ atstovė spaudai.

Sąvartyne ieškojo savo katino

„Kartais sulaukiame skambučių iš gyventojų, bandančių atgauti per klaidą į konteinerius patekusius daiktus. Žmonės ieško per klaidą išmestų raktų, pinigų, mobiliųjų telefonų. Kartą kreipėsi moteris, teigusi, kad konteineryje kažkaip atsidūrė ir su atliekomis išvežtas jos katinas.

Taip pat buvome sulaukę ir policijos kreipimųsi. Teisėsauga ieškojo kruvinų drabužių bei šaunamojo ginklo – nusikaltimų įkalčių, tačiau nesėkmingai.

Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui priklausančiuose Lapių bei Zbieliškio sąvartynuose patekimas į teritoriją į kontroliuojamas, tad apsilankymas galimas tik atliekų vežėjams, asmenims, kurie atvežė atliekas į sąvartyną jų sutvarkymui arba lankytojų grupėms, prieš tai užsisakiusioms ekskursiją ir atvykimą suderinusioms su Kauno RATC administracija. Į sąvartynus patenka vis mažiau atliekų ir dažniausiai kokią nors vertę turintys daiktai būna perduodami atliekų tvarkytojams ar perdirbėjams ankstesniuose jų tvarkymo etapuose. Tad tokiems asmenims sąvartyne jau nebėra, ką surasti.

Mišrių atliekų rūšiavimo linijose atliekų srautas yra didelis, pradžioje jas apdoroja mechaniniai įrenginiai, todėl, jei ten yra išmesta dokumentų, jų identifikuoti beveik neįmanoma.

Saugiausias būdas utilizuoti dokumentus yra specialiai tuo užsiimančiose įmonėse, kurios dažnai užsiima ir archyvavimu bei savo veiklą vykdo teisės aktuose nustatyta tvarka“, – teigė Kauno regiono atliekų tvarkymo centras.

Konteineriuose atsiduria ir dokumentai: pasakė, kodėl tai pavojinga ir ką su jais daryti