Tvyrant karščiams Kauno marios pažaliuoja ir maudytis jose tampa ne itin malonu. Mokslininkė atskleidė, kuo ypatingas šis vandens telkinys ir kodėl lįsti į vandenį vos jis tampa skaidrus dar nepatartina.

Kauno marių I paplūdimyje rugpjūčio 18-ąją gelbėtojai buvo iškėlę raudoną vėliavą ir poilsiautojams draudė lipti į vandenį, nes jame buvo aptiktas didelis kiekis melsvabakterių.

Gamtos tyrimų centro mokslininkė Judita Koreivienė Kauno marias tyrinėja dešimtmetį ir pastebėjo, kad situacija dėl vandens „žydėjimo“ tik blogėja.

„Lemia istorinė vidinė marių dugno tarša, kurią suvaldyti labai sudėtinga. Kitas šaltinis – į marias iš jas supančios aplinkos ir iš Nemuno baseino atiteka cheminėmis trąšomis užterštas vanduo, nepakankamai išvalytos buitinės ir gamybinės nuotekos“, – pasakojo mokslininkė.

[[ge:lrytas:lrytas:32870728]][[ge:lrytas:lrytas:33707230]][[ge:lrytas:lrytas:33183095]][[ge:lrytas:lrytas:33334841]]

Tai skatina nekontroliuojamą makrodumblių ir melsvabakterių augimą.

Maudantis tokiame vandenyje dėl bakterijų kai kuriuos žmones gali išberti, bet tai trumpalaikė žala sveikatai. Pavojus slypi kitur.

„Kauno marios pasižymi tuo, kad jose besidauginančios bakterijos gali būti toksiškos ir pavojingos ne tik tuo metu, kai vanduo „žydi“, bet dar nuo 2 savaičių iki trijų mėnesių, nors vanduo atrodo jau skaidrus. Toksinai pamažu gali kauptis mūsų organizmuose ir žalos sveikatai pasekmes galime pajusti tik po ilgo laiko. Tai kenkia ir gyvūnams“, – sakė J.Koreivienė.

Kiek laiko vanduo būna užterštas, priklauso nuo vėjo krypties, povandeninių srovių.

„Deja, bet vanduo maudyklose dėl galimo tokio užterštumo netiriamas, to nereikalaujama jokiose direktyvose“, – apgailestavo mokslininkė.

J.Koreivienės teigimu, norint suvaldyti Kauno marių taršą, reikia išsamių tyrimų, daug lėšų darbams atlikti ir supratimo, kaip tai daryti, kad ekologinei sistemai nebūtų pakenkta dar labiau.

„Matyt, Kauno marios kiekvieną vasarą dar ilgai žaliuos“, – kalbėjo J.Koreivienė.

Kauno marių regioninio parko biologas Mindaugas Kirstukas sakė, kad marių vandens „žydėjimas“, priklausomai nuo oro temperatūros ir oro sąlygų, gali tęstis apie kelias savaites. Dumblių, pasak biologo, būna liepos, rugpjūčio mėnesį, kartais pasitaiko ir rugsėjį.

„Pasakyti, kad dumblių daugiausia susikaupia kuriose nors konkrečiose vietose, negalima.

Vėjas, bangos juos suplaka į vieną marių pusę, bet pasikeitus jo krypčiai dumblių sankaupas nuplukdo į kitą vietą“, – tikino Kauno marių regioninio parko biologas.

Iš mokslininkės – svarbus įspėjimas: situacija dėl vandens „žydėjimo“ tik blogėja