„Tvarumo tema įgyja vis naujų formų, šiandien ji aprėpia ne tik aplinkosaugą ar energijos vartojimo efektyvumą. Vyksta didelė kova tarp darbuotojų, įmonės žvelgia praktiškai – jos investuoja į kokybiškas darbo vietas, nes darbuotojams tai tampa vis svarbesniu pasirinkimu“, – sako Asta Mikalajūnienė, „DID Moons“ agentūros strategė, žmogiškųjų išteklių ir darbdavio įvaizdžio formavimo profesionalė. Anot jos, naujausi tyrimai liudija, kad tvarumas vis labiau pradedamas suvokti ne tik kaip etiška, bet ir ekonomiškai pagrįsta veikla.
Žaliosios erdvės ir psichologija
2024 metais žurnale „Scientific Reports“ paskelbtas tyrimas parodė, kad aplinkai draugiška darbo aplinka, natūrali šviesa, žaliosios ir laisvalaikio zonos ženkliai pagerina darbuotojų motyvaciją ir įsitraukimą į darbą. Štai pasaulinė įmonė „Google“ pastebi, kad biurai su dideliu natūralios šviesos kiekiu iki 15 proc. padidina produktyviumą, o „World Green Building Council“ duomenimis, natūrali šviesa gali padidinti darbo našumą net penktadaliu.
„Anksčiau Lietuvoje į tai buvo kreipiama mažiau dėmesio, o šiandien drąsiai pripažįstama, kad natūrali šviesa ir pastovus LED apšvietimas sukuria vizualinį komfortą ir didina darbo našumą. Darbuotojų patirtys taip pat rodo, kad šviesa, šiluma ir geras oro vėdinimas biuruose mažina streso lygį ir gerina pasitenkinimą darbu“, – teigia A.Mikalajūnienė. Todėl, anot jos, investicija į gerą darbo aplinką nėra vien tik darbdavio įvaizdžio dalis, tai tiesiogiai veikia žmonių psichologiją ir ilgainiui tampa investicija, kuri atsiperka.
Tą patį patvirtina ir Ekseterio universiteto Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai – jie parodė, kad žaliuojantys biurai – augalai juose arba aplink juos – teigiamai veikia darbuotojų savijautą ir gali 30 – 45 proc. padidinti čia dirbančių žmonių kūrybiškumą. Augantis kūrybiškumas padeda lengviau spręsti kasdienes darbo problemas, mažina konfliktų tikimybę, o dėl to, pasak personalo specialistės, verta ir pasistengti.
Taisykles diktuoja jaunoji karta
„Darbo aplinkos tvarumas nebėra tik rinkodaros ar pardavimų triukas. Jaunesnės kartos darbuotojams iš tiesų rūpi aplinkosauga ir ekologija, ir tai tampa lemiančiu veiksniu renkantis darbovietę“, – pastebi „SIRIN Development“ personalo skyriaus vadovė Natalija Klimavičienė.
Pavyzdžiui, šiais metais konsultacijų įmonės „Deloitte“ atliktas tyrimas atskleidžia, kad net 70 proc. tūkstantmečio ir Z kartų atstovų, gimusių 1983 – 2005 metais, laiko darbdavio įsipareigojimus aplinkosaugai svarbiais ar netgi privalomais. Apklausos rodo, kad kone pusė 48 proc. Z kartos atstovų tiesiogiai darė įtaką savo darbdaviams investuoti į žalumą, o net 15 proc. jų keitė savo darbą dėl ekologinių priežasčių.
N.Klimavičienės teigimu, vystydama naujus logistikos parkus „SIRIN Development“ atsižvelgia į naujausias tendencijas – modernias šildymo ir vėdinimo sistemas, išmaniąsias pastatų valdymo technologijas. Statomi pastatai sertifikuojami pagal BREEAM tvarumo reikalavimus ir atitinka aukščiausius aplinkosaugos standartus. Tokie tvarūs pastatai leidžia sutaupyti – iki 25 – 30 proc. išlaidų per metus šildymui ir elektrai, taigi nuomininkams apsimoka keltis iš senų sandėlių į modernius logistikos parkuose. Be to, logistikos parkuose specialiai įrengiamos žaliosios ir laisvalaikio zonos, kad darbuotojai turėtų galimybę dirbti jaukiai ir patogiai.
Nuo elektromobilių iki bendruomenės
„Net ir tokie, atrodytų, paprasti dalykai, kaip elektromobilių įkrovimo stotelės, viešojo transporto prieinamumas, dviračių infrastruktūra jau yra vertinami kaip svarbi darbo patirties dalis“, – pasakoja N.Klimavičienė. Jos nuomone, investiciją į tvarią darbo aplinką – tai investicija į žmones, o per juos – į verslo augimą, stabilumą ir konkurencingumą.
Savo ruožtu „SIRIN Development“ prisideda prie darbo aplinkos kokybės ne vien diegdama technologines ar aplinkosaugines naujoves. Naujai statomuose logistikos parkuose įmonė organizuoja įkurtuvių pasitikimus naujakuriams, teminius žinių dalijimosi susitikimus, verslo renginius. Kartu švenčiamos šventės, valstybinių datų paminėjimai, bendruomenės popietės, kurios leidžia įsikūrusioms verslo bendruomenėms augti ir stiprėti.
„Bendruomeniškumas negali būti atsitiktinis. Tai – tikslingai kuriamas organizacijos audinys, kuris saugo žmones nuo emocinės izoliacijos ir stiprina jų įsitraukimą“, – teigia N.Klimavičienė. Pasak jos, bendruomeninės veiklos neša realią naudą, nes didina kolektyvo įsitraukimą, mažina darbuotojų kaitą ir gerina bendrą darbo atmosferą.