Belaidės ausinės, sugedęs mikseris, nebeveikiantis mobilusis telefonas ar elektroninis vaiko žaislas, senos baterijos, dezodoranto balionėlis ar elektroninė cigaretė. Atrodo kaip visiškai įprastos buitinės atliekos, kurias daugelis kasdien nesusimąstydami išmeta į buitinio naudojimo konteinerius. Tačiau būtent šie daiktai šiandien įvardijami kaip vieni pavojingiausių, keliančių didžiausią gaisrų pavojų.
Atliekas tvarkančios bendrovės UAB „Ekonovus“ Aplinkosaugos skyriaus vadovės Ritos Kapčinskienės teigimu, pakanka vieno neapgalvoto sprendimo ir konteineryje, šiukšliavežėje ar jau atliekų tvarkymo įmonėje gali kilti gaisras, kuris akimirksniu išplinta ir kelia grėsmę aplinkinių žmonių sveikatai, aplinkai bei turtui.
Kodėl užsidega atliekų konteineriai?
„Švarūs miestai“. Mikroplastikas meduje ir aviliai ant stogų: ką slepia miesto bitininkystė?
Atliekų tvarkymo grandinėje atliekos yra presuojamos, maišomos, transportuojamos. Pasak aplinkosaugos ekspertės, pažeidus elektroninį prietaisą, suspaudus aerozolinį balionėlį ar baterijas, jos gali sprogti ar užsidegti savaime.
„Netinkamai įmonių ar gyventojų išmestos elektroninės ar kitos pavojingos atliekos ne tik sukelia gaisrus, kenkia aplinkinių sveikatai ir kelia pavojų gyvybėms, bet gali pažeisti ir atliekų tvarkymo įrangą, didinti atliekų tvarkymo kaštus, – sako R. Kapčinskienė. – Laimei, atsižvelgiant į dažnėjančius incidentus, atliekas tvarkančios įmonės „Ekonovus“ padaliniuose integruojama išmani gaisro ir dūmų aptikimo sistema. Tai leis žaibiškai atpažinti gaisro pavojų ir užkirsti kelią ugnies išplitimui“.
Kas pavojingiausia?
Atliekų tvarkymo specialistai išskiria keletą pagrindinių grupių, kurios kelia didžiausią riziką.
Ličio baterijos ir akumuliatoriai. Telefonų arba nešiojamos baterijos (powerbank’ai), elektrinių paspirtukų akumuliatoriai, belaidės ausinės ar net žaislai su baterijomis. Pažeisti ar suspausti jie gali užsidegti savaime.
Elektronikos atliekos. Seni telefonai, nuotolinio valdymo pultai, smulkūs buitiniai prietaisai, tokie kaip mikseriai ar dantų šepetėliai. Juose esančios baterijos yra viena didžiausių rizikų.
Aerozolių balionėliai. Dezodorantai, plaukų lakai, dažų purškikliai ar valymo priemonės. Suspaudimo metu jie gali sprogti.
Cheminės medžiagos. Dažai, lakai, tirpikliai, stiprūs buitiniai valikliai. Šios medžiagos gali reaguoti tarpusavyje ir sukelti sprogimą.
Susiję straipsniai
„Dalis gyventojų vis dar mano, kad viena maža baterija nepadarys žalos. Tačiau didžiausią pavojų kelia būtent ličio baterijos ir įkraunami įrenginiai – net ir smulkus prietaisas gali tapti gaisro priežastimi“, – pabrėžia R. Kapčinskienė.
Praktiniai patarimai, kurie gali užkirsti kelią gaisrui
1. Baterijas išmeskite tik į specialias dėžutes Jų galima rasti prekybos centruose ar surinkimo punktuose.
2. Elektroniką priduokite atskiraiNet maži prietaisai gali turėti baterijų.
3. Venkite „patogumo sprendimų“ Jei abejojate kur mesti atlieką – nemeskite į bendrą konteinerį.
4. Pastebėję dūmus – reaguokite nedelsiant Ankstyva reakcija gali sustabdyti gaisrą.
Svarbiausia taisyklė, kuri saugo gyvybę
Ritos Kapčinskienės teigimu, ne tik gyventojai, bet ir įmonės yra atsakingi už saugumą rūšiuojant atliekas, diegiant teisingus įpročius tiek namuose, tiek organizacijose.
„Augant kasdien buityje naudojamų elektroninių prietaisų kiekiui, įskaitant ir elektronines cigaretes, gaisrų rizika nuolat didėja. Tačiau didžioji dalis incidentų gali būti išvengiami. Atsakingas rūšiavimas – tai ne tik aplinkosauga, bet ir mūsų visų saugumas, – sako Rita Kapčinskienė. – Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie saugesnės atliekų tvarkymo sistemos. Kartais pakanka vieno sprendimo – nemesti pavojingos atliekos į bendrą, t.y. mišrių atliekų konteinerį“.
Ekspertai pataria: jei kyla bent menkiausia abejonė – geriau atlieką priduoti į specialų surinkimo punktą. Tai svarbiausia taisyklė, kuri gali išsaugoti ne tik švarią aplinką, bet ir žmonių gyvybes.