Jeruzalės tvenkinio aplinka baigiama tvarkyti, bet savivaldybė nepasivargino išvalyti jo dugno, kuris užterštas naftos produktais ir sunkiaisiais metalais.

Jeruzalės tvenkinio aplinkos tvarkymo darbai artėja prie pabaigos, todėl prieš kelias dienas čia apsilankė meras Valdas Benkunskas. Jis neturėjo priekaištų – gamtos ir poilsio oazė sutvarkyta puikiai.

Miesto vadovas užmiršo vietos bendruomenės prašymus išvalyti ir tvenkinio dugną. Mat tvenkinys dumblėja jau kelis dešimtmečius, o aktyvūs vilniečiai tai vis mėgina įrodyti savivaldybei.

Tačiau ji apsiribojo tik pėsčiųjų takais aplink tvenkinį ir suolais, neskirdama lėšų didesniems darbams.

[[ge:lrytas:lrytas:41916855]]

Saugo gamtos vientisumą

Parke aplink tvenkinį jau atlikta dauguma darbų: įrengti takai, apšvietimas, vaikų žaidimų aikštelės, lieptai per proskynas.

Anot V.Benkunsko, vienas didžiausių iššūkių – urbanizuotoje teritorijoje išlaikyti natūralų parko charakterį. Projekto autoriai esą stengėsi, kad naujieji elementai netaptų svetimkūniais, o organiškai įsilietų į esamą reljefą.

Meras įsitikinęs, kad būtent šis autentiškumas taps didžiausia parko vertybe: „Svarbiausia, kad šis natūralus parkas ir išliks toks, taip yra saugomas gamtos vientisumas.“

Planas seniai parengtas

Aplinkos apsaugos aktyvistas Laurynas Okockis įsitikinęs, kad tvenkinio tvarkymo darbai atlikti netinkamai: reikėjo būtinai išvalyti dugną, užterštą sunkiaisiais metalais, kurie su lietaus vandeniu sutekėjo nuo intensyvaus automobilių eismo Jeruzalės gatvės.

Jam pritarė ir kiti vietos gyventojai, sakydami, kad neprižiūrimas tvenkinys, į kurį privirtę medžių, užaks ir nuo sutvarkytų takų teks žiūrėti į dumblą.

Dar 2002-aisiais buvo parengtas Jeruzalės tvenkinio tvarkymo planas, atlikta dalis numatytų darbų, bet vėliau savivaldybė neskyrė tam jokio finansavimo.Specialistai jau tada nurodė, kad tvenkinys nėra tinkamas nei ekologiniu, nei rekreaciniu požiūriu.

Dumblo – per du metrus

Kiek didesnis nei 3 hektarų ploto Jeruzalės tvenkinys maitinamas gruntiniais vandenimis ir šaltiniais, todėl jis galėtų būti puikiu švaraus vandens telkiniu mieste.

Vertinant dumblo užterštumą paaiškėjo, kad naftos produktų koncentracija normą viršija nuo 3 iki 5 kartų. Keliuose bandiniuose taip pat buvo nustatyta padidėjusi sunkiųjų metalų koncentracija.

Specialistai apskaičiavo, kad valant tvenkinį būtų išsiurbta per 25 tūkst. kubinių metrų dumblo, kurio storis siekia per 2 metrus.

Jau prieš dešimtmetį konstatuota, kad tvenkinys virsta pelke, – vandens virš dumblo buvo likę vos 30 centimetrų.

Tačiau pradėti tvenkinio tvarkymo darbai buvo sustabdyti neribotam laikui, nes naujuoju ES struktūrinės paramos laikotarpiu nebuvo numatyta skirti lėšų panašiems projektams, o savivaldybė daugiau pinigų neskyrė.

Savivaldybė džiaugiasi, gyventojai skundžiasi: takai blizga, bet dugne – nuodų mišinys