Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai valtimi apžiūrėjo Šešupės upę iki hidroelektrinės užtvankos. Apžiūrų metu taršos požymių nenustatyta – vanduo buvo įprastos išvaizdos, nebuvo juntamo neįprasto kvapo, neužfiksuota naftos produktų, putų ar kitų galimos taršos požymių.
UAB „Sūduvos vandenys“ taip pat nefiksavo technologinių sutrikimų ar avarinių situacijų. Vėliau pareigūnai reagavo ir į papildomus gyventojų pranešimus, tačiau naujų aplinkybių, rodančių taršą, nenustatyta.
Apžiūrų metu paaiškėjo, kad didžiausia dūstančių ir kritusių žuvų koncentracija buvo Puskelnių tvenkinyje. Žemiau hidroelektrinės užtvankos aptikti pavieniai žuvų jaunikliai.
Susiję straipsniai
2026 m. liepos 2, 3 ir 5 d. vandens mėginiai buvo paimti keliose Šešupės upės vietose, Puskelnių tvenkinyje ir iš UAB „Sūduvos vandenys“ į aplinką po valymo išleidžiamų nuotekų.
Laboratorinių tyrimų rezultatai neparodė teršalų koncentracijų viršijimų nė viename iš Šešupės upėje, Puskelnių tvenkinyje ir iš UAB „Sūduvos vandenys“ po valymo išleidžiamų nuotekų paimtų vandens mėginių.
Tyrimų metu taip pat nustatyta, kad ištirpusio deguonies koncentracija mažėjo vandeniui tekant per Puskelnių tvenkinį. Didžiausias deguonies trūkumas nustatytas toje tvenkinio vietoje, kur buvo fiksuota daugiausia dūstančių ir kritusių žuvų. Tai rodo, kad žuvų gaišimo metu šioje vietoje buvo susidariusios žuvims nepalankios sąlygos.
Aplinkos apsaugos departamento vertinimu, labiausiai tikėtina žuvų dusimo ir gaišimo priežastis – užsitęsusių karštų orų sukeltas deguonies trūkumas vandenyje. Kylant vandens temperatūrai mažėja deguonies tirpumas, o lėtesnės tėkmės ar užtvenktuose vandens telkiniuose jo koncentracija gali sumažėti iki žuvims pavojingos ribos.
Tokias sąlygas dar labiau sustiprina užtvenkti upės ruožai. Sulėtėjus vandens tėkmei, kaupiasi dumblas, vanduo greičiau įšyla, o organinių medžiagų irimo procesams sunaudojamas didelis kiekis deguonies.