Kaip praneša LAT, asmuo buvo nuteistas už tai, kad įgijo ir savo gyvenamajame name bei automobilyje neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė 85 vnt. šaudmenų, skirtų įvairių modelių šaunamiesiems ginklams.
Byloje nustatyta, kad aplinkosaugos pareigūnai, tikrindami informaciją dėl galimo nuteistojo brakonieriavimo ir neteisėto žvėrių dorojimo, atvyko į jo namo kiemą, pranešė jam apie vykdomą tikrinimą, pareikalavo atidaryti kieme stovinčias transporto priemones ir automobilio salone rado du šovinius, iš kurių vienas, tikėtina, buvo laikomas neteisėtai, apie tai informavo policijos pareigūnus.
Iki atvykstant policijai, aplinkosaugos pareigūnai įėjo į nuteistojo namą, apžiūrėjo seifą su ginklais ir taip pat rado galimai neteisėtai laikomų šovinių. Paieškos procesas nuteistojo namuose buvo tęsiamas ir atvykus policijos pareigūnams. Suradus tam tikrą skaičių šovinių, buvo priimti nutarimai pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti gyvenamųjų patalpų kratą.
Susiję straipsniai
Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę įeiti į tikrinamo asmens gyvenamąsias patalpas ir atlikti jų apžiūrą tik turėdami teismo leidimą arba gavę aiškų, laisva valia duotą asmens sutikimą, tinkamai jį informavę apie savo ketinimus ir tikslus.
Šioje byloje aplinkos apsaugos pareigūnų patekimo į būstą teisėtumas grindžiamas geranorišku tikrinamo asmens sutikimu, tačiau išplėstinė septynių teisėjų kolegija su tuo nesutiko.
Pasisakydama teisės į būsto neliečiamybę kontekste, išplėstinė septynių teisėjų kolegija padarė išvadą, jog asmuo nebuvo tinkamai informuotas apie tai, kokiais tikslais ketinama patekti į jo gyvenamąsias patalpas, be to, sutiko įsileisti pareigūnus į namą gresiant baudžiamajai atsakomybei, kai jo transporto priemonėje buvo rastas, tikėtina, neteisėtai laikomas šovinys ir apie tai buvo informuota policija. Išplėstinės septynių teisėjų kolegijos vertinimu, tokioje situacijoje aplinkosaugos pareigūnai, neturėdami teismo leidimo ir nesulaukę policijos, turėjo susilaikyti nuo ėjimo į tikrinamo asmens gyvenamąsias patalpas.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad aplinkosaugos pareigūnai asmens gyvenamosiose patalpose atliko veiksmus, atitinkančius kratos požymius: jie seifo su ginklais apžiūros pretekstu aktyviai ieškojo šovinių, šie veiksmai buvo atliekami prieš namo savininko valią, duodant jam privalomus nurodymus ir kontroliuojant jo elgesį. Taigi padaryta išvada, kad dalies įrodymų rinkimo procese buvo atlikti veiksmai, kurių aplinkosaugos pareigūnai neturėjo teisės atlikti, ir taip buvo suvaržyta asmens teisė į būsto neliečiamumą.
Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo pašalinti neaiškumai ir prieštaravimai dėl policijos atliktos kratos ir šovinių suradimo ir paėmimo fiksavimo, todėl, iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, būtina atlikti reikiamos apimties įrodymų tyrimą ir iš naujo įvertinti jų leistinumo ir patikimumo klausimą.
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD)Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT)šoviniai
Rodyti daugiau žymių




