Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, įstatymui įgyvendinti reikės 391,2 tūkst. eurų (130,4 tūkst. eurų kasmet) Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų.
Pasak iniciatorių – Seimo narių Kristinos Miškinienės ir Vido Mikalausko, projekto rengimą paskatino siekis išvengti žalingo kraujasiurbių upinių mašalų ekologinio, ekonominio poveikio ir neigiamos įtakos biologinei įvairovei bei žmonių sveikatai Pietų Lietuvos savivaldybių teritorijose.
Kraujasiurbių upinių mašalų problema Pietų Lietuvoje egzistuoja nuo 1992 metų. Nuo 1999 m. mašalų gausa reguliuojama dirbtinėmis priemonėmis. Nemuno upės aukštupyje nuo 1999 m. buvo vykdoma Vyriausybės patvirtinta Upinių mašalų populiacijos reguliavimo programa. Šios programos pagrindinė priemonė buvo biologinio preparato panaudojimas mažinant upinių mašalų lervučių gausą tam tikruose Nemuno upės ruožuose.
Lietuvoje gyvena per 30 mašalų rūšių. Kaip ir uodų, mašalų patelės siurbia gyvūnų kraują, o patinai minta nektaru. Mašalai įprastai būna maži, trumpomis kojomis ir antenomis. Kai kuriose pasaulio vietose mašalai platina ligas.
„1999-2010 metais trunkantis biopreparato „VectoBac 12AS“ panaudojimas naikinant upinių mašalų lervutes davė teigiamų rezultatų ir mašalų populiacija sumažėjo iki pavojaus aplinkai nekeliančio dydžio.
Remiantis Gamtos tyrimų centro 2013 m. Europos Bendrijos svarbos rūšių būklės, invazinių mašalų ir ichtiofaunos tyrimų bei tolimųjų pernašų poveikio ekosistemoms įvertinimu, dėl minėto biopreparato panaudojimo pagrindinės kraujasiurbės Lietuvoje upinių mašalų rūšies tankis Nemuno vidupyje nuo 1999 m. pradėjo pastebimai mažėti ir per dvylika biologinio preparato naudojimo metų sumažėjo apie 100 kartų.
Nuo 2011 metų Vyriausybei neskyrus finansavimo priemonių vykdymui ir panaikinus programos vykdytoją – Alytaus apskrities viršininko administraciją, mašalų populiacija kasmet atsikuria vis gausiau“, – teigiama aiškinamajame rašte.
