Apie tarp dviejų gelžbetoninių stulpų įstrigusį gyvūną Dariaus ir Girėno gatvėje pranešė Aplinkos apsaugos darbuotojas.
Išlaisvinta stirna nesužalota, vos išvaduotas gyvūnas pabėgo.
Šis, grakštus elninių šeimos žinduolis paplitęs beveik visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Tai vienas dažniausiai žmonių matomų žinduolių, gyvenančių miškuose, pievose.
Stirnos minta augaliniu maistu, įvairiomis miško ir lauko žolėmis, lapuočių medžių ir krūmų šakelėmis, žieve (išskyrus alksnio). Taip pat grybais. Žiemą iš po sniego išsikasa uogienojų, viržių, samanų, kerpių.
Stirnos neretai apkramto jaunų eglaičių, ąžuoliukų, uosiukų viršūnėles, aplaupo ir apskabo medžius, o valydami arba mesdami ragus stirninai nutrina jaunų medelių stiebelius. Iš numestų ragų gaminami vertingi papuošalai.
Tčiau tik patinai turi ragus. Jie pradeda augti pirmaisiais metais.
Pirmieji ragai išauga maži ir nešakoti. Juos meta dažniausiai lapkričio mėnesį, nauji užauga ir nusivalo (iš pradžių būna apsitraukę oda) iki birželio. Antraisiais metais ragai dvišakiai, o dar po metų ragai jau būna trišakiai. Toliau šakų skaičius nedidėja.
