Lamomis besirūpinanti Lietuvos zoologijos sodo darbuotoja
Živilė Mackevičienė pasakojo, kad lamos jauniklis buvo ilgai lauktas.
„Lamų nėštumas trunka 11,5 mėnesio. Kadangi Debesėlio motina Bala jau
anksčiau buvo atsivedusi du jauniklius, gimdymas vyko sklandžiai.
Mažylis buvo atsivestas gruodžio 16 dieną, 16 valandą“, – sakė Ž.Mackevičienė.
Vos pasirodęs jauniklis nustebino sodo darbuotojus. Paprastai lamos turi
baltą, juodą ar rudą kailį. Jauniklis gimė pilkai melsvas. Todėl ir
buvo pakrikštytas Debesėliu.
Tai pirmoji lama Lietuvos zoologijos sode turinti tokį neįprastos
spalvos kailį.
Margakailė jauniklio motina Bala į pasaulį atėjo 2010 metais Kauno zoologijos
sode. Juodos spalvos tėvas Kipšas yra gimęs 1998 metais Lenkijoje ir
2000-aisiais apsigyveno Lietuvos zoologijos sode. Jis yra seniausia
Kauno sode gyvenanti lama.
Jauniklis kol kas gyvena su motina, atskirai nuo kitų 5 sode
esančių lamų. Motina jauniklį labai saugo nuo pašalinių. Su atžala
ji bendrauja leisdama savitus, dainavimą primenančius garsus.
Lietuvos zoologijos sodo lankytojams Debesėlis bus pristatytas, kai
orai atšils.
Žmonės lamas prisijaukino dar 2000 metų prieš Kristų. Jos naudojamos
nešuliams gabenti. Suaugusi stipri lama gali nešti iki 50 kilogramų
svorio nešulį.
Tačiau lamos kartais būna užsispyrusios. Jei nešulys per sunkus,
gyvūnas gali sustoti ir atsigulti ant kelio.
Taip pat lamų geriau neerzinti. Jei jos supyksta, atryja pusiau
suvirškinto dvokiančio maisto ir spjauna erzintojui į veidą.
Sodo darbuotojai perspėjo: jei priėjus prie lamų šios nuleidžia
paprastai stačias ausis, tai yra įspėjimas, jog lamos gali apspjauti. Taip
gindama mažylį elgiasi ir Bala.