Metų paukščio akcijos skelbiamos įvairiose pasaulio šalyse, jų
tikslas – atkreipti visuomenės, aplinkosaugos institucijų dėmesį į
paukščių rūšis, kurioms tuo metu labai reikalingas išskirtinis
žmonių dėmesys ar specialios apsaugos priemonės, noras
išsiaiškinti tikrąją rūšies populiacijos būklę šalyje.
Nors dažniausiai tam pasirenkama reta ar nykstanti rūšis, 2016
metų paukščiu tapo dažni ir plačiai Lietuvoje paplitę čiurliai.
Nors dar prieš kelerius metus buvo teigiama, kad čiurlių
populiacijai pavojaus nėra, pastaraisiais metais tokia grėsmė
iškilo staiga. Perintys paukščiai stipriai nukenčia dėl šalyje
įsibėgėjančios daugiabučių namų renovacijos
Renovacijos metu pirmiausiai sunaikinamos jų lizdavietės:
užsandarinamos ventiliacijos angos, pastogių, palangių ir kiti
plyšiai, kuriuose čiurliai labai noriai peri. Neretai renovacijos
metu nukenčia ir čiurlių dėtys ar palikuonys, o kartais užmūrijami
ir gyvi perintys suaugę čiurliai. Tai LOD kelia didelį rūpestį,
todėl šiemet „metų paukščio“ akcijos metu bus siekiama ieškoti
galimų problemos sprendimo būdų. Tam tikslinga pasinaudoti
kaimyninių šalių, ypač Lenkijos, patirtimi. Be to, planuojama
skatinti žmones aktyviau prisidėti atkuriant renovacijos metu
sunaikintas čiurlių perėjimo vietas – kaip viena iš tokių veiklų
gali būti inkilų čiurliams iškėlimas. Taip pat labai svarbu
projektavimo metu renovuojamuose pastatuose prie pat stogo palikti
5-7 cm skersmens angas čiurliams perėti.
Lietuvoje nuo seno gyvena juodasis čiurlys, o tik pastaraisiais
metais aptiktos dvi užklydėlių rūšys – baltapilvis alpinis čiurlys
(Apus melba) ir bliškusis čiurlys (Apus pallidus).
Turimais duomenimis ir ekspertiniu vertinimu, pastaraisiais
metais Lietuvoje perėjo 50 000-100 000 juodojo čiurlio porų. Tačiau
tokios plačios perinčios populiacijos įvertinimo ribos reiškia, kad
trūksta tikslesnių žinių apie perinčios populiacijos gausą ir jos
paplitimą šalyje. Nors neseniai čiurlių būklė nekėlė rūpesčių,
dabar jau neabejojama, kad šalyje prasidėjęs daugiabučių namų
renovacijos procesas neigiamai atsilieps perinčių juodųjų čiurlių
populiacijos gausai.
Juodasis čiurlys – migruojanti, plačiai paplitusi ir perinti
Lietuvos paukščių rūšis, šalyje aptinkama labai trumpą laiko tarpą
– tik gegužės-rugpjūčio mėnesiais. Paprastai paukščiai iš
žiemoviečių (Afrikos piečiau pusiaujo) parskrenda gerokai atšilus
orams, t.y. gegužės pirmoje pusėje. Rugpjūčiui perkopus į antrą
pusę, dauguma čiurlių jau palieka Lietuvą. Taigi juodieji čiurliai
pas mus tebūna tik 3 mėnesius.
Eurazijoje juodieji čiurliai paplitę nuo Geltonosios jūros iki
Atlanto vandenyno, šiaurinė arealo riba eina Barenco, Baltosios
jūrų pakrantėmis, Obės vidurupius, Jenisiejaus, Lenos aukštupiais,
o pietuose tęsiasi iki rytinės Kinijos, Himalajų, pietinio
Afganistano, Irako, Mažosios Azijos ir Viduržemio jūros pakrančių.
Dažniausiai juodieji čiurliai peri įvairaus dydžio miestuose,
priemiesčiuose ir gyvenvietėse, kiek rečiau aptinkami nuo
gyvenviečių nutolusiose atvirose miškingų ar pelkėtų vietovių
atvirose erdvėse. Paprastai laikose būreliais, rečiau – pavienėmis
poromis. Peri dažniausiai bent po kelias poras vienoje vietoje, o
neretai sudaro gana dideles kolonijas – viename pastate gali perėti
keliasdešimt ar net keli šimtai juodųjų čiurlių porų. Menkus lizdus
suka mūrinių ar gelžbetoninių namų ir kitų pastatų pastogių
plyšiuose, ventiliacijos angose, įvairiose nišose, taip pat
įsikuria varnėnams skirtuose inkiluose (dažniausiai šiems jau
išvedus jauniklius), rečiau aukštų medžių drevėse, uoksuose. Lizdo
vietą pasirenka taip, kad iš jos galėtų kristi vertikaliai žemyn.
– Ornitologai ragina visus dalyvauti „2016 metų paukščio“
akcijoje, kuri turėtų parodyti koks realybėje yra juodųjų čiurlių
veisimosi vietų bei pačių perinčių paukščių sunaikinimo mastas.
Todėl sužinojus apie šių paukščių naikinimą prašoma nedelsiant
informuoti LOD. Draugijos darbuotojai ir nariai nedelsiant apie tai
informuos aplinkosaugos institucijas, viešins tokius atvejus, taip
siekiant pirmiausia stabdyti paukščių naikinimą „greituoju“ būdu.
Be to, surinkus tokius faktus šalies mastu, LOD sieks ilgalaikių
Aplinkos ministerijos sprendimų.