Pasak Aplinkos ministerijos pranešimo, šįsyk Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių nustatytas terminas viena diena „pasislinko“, nes paskutinė kiršlių ir salačių žvejybos draudimo ir pirma žiobrių žvejybos draudimo dienos sutampa su savaitgaliu.
Taisyklės numato, kad draudimas negalioja paskutiniąją jo dieną, jeigu ši sutampa su savaitgaliu ar valstybine švente. Jeigu pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną po jos.
Tad gegužės 15 d. kiršlius ir salačius jau galima žvejoti, o žiobrius – dar galima. Pastaruosius draudžiama gaudyti nuo gegužės 16 d. iki birželio 15 d.
Nuo gegužės 21 d. jau leidžiama žvejoti sterkus. Nuo tada Nemuno deltos regioniniame parke jau galima gaudyti ne tik sterkus, bet ir karšius. Šiame parke žvejoti nedraudžiama ir iki gegužės 21-osios, tačiau visus sugautus karšius ir sterkus privalu nedelsiant paleisti atgal į tą patį vandens telkinį.
Mėgėjų žvejybos taisyklės draudžia gaudyti kiršlius naudojant sliekus ar kitus natūralios kilmės masalus. Salačiams žvejoti leidžiama naudoti ne daugiau kaip du masalus (du kabliukus). Draudžiama paimti mažesnį nei 30 cm kiršlį ir mažesnį nei 55 cm salatį. Žiobrius galima gaudyti bet kokio dydžio.
Nuo gegužės 21 d. jau leidžiama žvejoti ir pagrindinėje žuvų nerštavietėje Kauno mariose – 400 m zonoje apie Dabitos pusiasalį. Šioje zonoje visiškai draudžiama žvejoti nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d.
Už draudžiamų gaudyti žuvų žvejybą gresia nuo 115 iki 289 eurų bauda, konfiskuojami žvejybos įrankiai ir priemonės (valtys), primena Aplinkos ministerija. Pažeidėjai taip pat turi atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą ir už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką sumokėti po 157,9 euro, už kiekvieną žiobrį ar karšį – 65,3 euro. Jeigu žuvys sugautos draustinyje ar rezervate, ši suma patrigubėja.
