Pasak Aplinkos ministerijos pranešimo, šįsyk Mėgėjų žvejybos
vidaus vandenyse taisyklių nustatytas terminas viena diena
„pasislinko“, nes paskutinė kiršlių ir salačių žvejybos draudimo ir
pirma žiobrių žvejybos draudimo dienos sutampa su savaitgaliu.
Taisyklės numato, kad draudimas negalioja paskutiniąją jo dieną,
jeigu ši sutampa su savaitgaliu ar valstybine švente. Jeigu pirmoji
draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas
įsigalioja kitą dieną po jos.
Tad gegužės 15 d. kiršlius ir salačius jau galima žvejoti, o
žiobrius – dar galima. Pastaruosius draudžiama gaudyti nuo gegužės
16 d. iki birželio 15 d.
Nuo gegužės 21 d. jau leidžiama žvejoti sterkus. Nuo tada
Nemuno deltos regioniniame parke jau galima gaudyti ne tik sterkus,
bet ir karšius. Šiame parke žvejoti nedraudžiama ir iki gegužės
21-osios, tačiau visus sugautus karšius ir sterkus privalu
nedelsiant paleisti atgal į tą patį vandens telkinį.
Mėgėjų žvejybos taisyklės draudžia gaudyti kiršlius naudojant
sliekus ar kitus natūralios kilmės masalus. Salačiams žvejoti
leidžiama naudoti ne daugiau kaip du masalus (du kabliukus).
Draudžiama paimti mažesnį nei 30 cm kiršlį ir mažesnį nei 55 cm
salatį. Žiobrius galima gaudyti bet kokio dydžio.
Nuo gegužės 21 d. jau leidžiama žvejoti ir pagrindinėje žuvų
nerštavietėje Kauno mariose – 400 m zonoje apie Dabitos pusiasalį.
Šioje zonoje visiškai draudžiama žvejoti nuo balandžio 20 d. iki
gegužės 20 d.
Už draudžiamų gaudyti žuvų žvejybą gresia nuo 115 iki 289 eurų
bauda, konfiskuojami žvejybos įrankiai ir priemonės (valtys),
primena Aplinkos ministerija. Pažeidėjai taip pat turi atlyginti
žuvų ištekliams padarytą žalą ir už kiekvieną neteisėtai sugautą
kiršlį ar sterką sumokėti po 157,9 euro, už kiekvieną žiobrį ar
karšį – 65,3 euro. Jeigu žuvys sugautos draustinyje ar rezervate,
ši suma patrigubėja.