Penkių parlamentarų parengtai Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisai antradienį pritarta po pateikimo. Už ją balsavo 38 Seimo nariai, prieš buvo 25, susilaikė dešimt politikų. Toliau jį nagrinės Seimo komitetai.
Pagal projektą, siūloma leisti naktinius taikiklius įsigyti, turėti ir naudoti asmenims, turintiems šaunamąjį ginklą medžioklei. Naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje tvarką nustatytų Aplinkos ministerija.
Naudoti naktinius taikiklius medžiotojai grindžia kova su afrikiniu kiaulių maru.
„Plintant Lietuvoje afrikiniam kiaulių marui, medžioklei taikomi įvairūs apribojimai: draudžiama medžioti varant, ribojamos medžioklės tykojant ir sėlinant. Dėl šių apribojimų sunku tinkamai sureguliuoti šernų populiacijos gausą. Dėl to kyla pavojus, kad afrikinis kiaulių maras toliau sparčiai plis“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Anot jo, šernais skundžiasi ir ūkininkai.
„Be to, ūkininkai skundžiasi, kad dėl nustatytų medžioklės ribojimų šernai medžiojami ne taip intensyviai, todėl didėja jų daroma žala žemės ūkio pasėliams. Šernas yra tamsiuoju paros metu aktyvus gyvūnas. Esamų leistinų jų gausos reguliavimo medžiojant priemonių nepakanka, norint tinkamai sureguliuoti jų populiacijos gausą. Todėl siūloma tamsiu paros metu tykojant šernų iš bokštelių leisti naudoti naktinius taikiklius“, – teigia projekto autoriai.
Jų duomenimis, naktinius taikiklius medžioklėje leidžiama naudoti Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje ir Latvijoje.
Projektą pristatęs medžiojantis Seimo narys Mindaugas Bastys pabrėžė, kad medžioti su naktiniais taikikliais būtų galima tik tykant šernų.
„Jeigu 40 tūkst. medžiotojų bus geriau ginkluoti, ar tai nesustiprins gynybinių visuomenės pajėgumų, ginant mūsų tėvynę nuo galimo agresoriaus?“ – svarstė socialdemokratas Artūras Skardžius.
Mišrios Seimo narių grupės narys Linas Balsys minėtą siūlymą vadino brakonierių įstatymu.
„Kiaulių maras yra tik priedanga grupelės interesams įgyvendinti. Niekur nėra įrodyta, kad pritaikius naktinius prietaisus, kiaulių maras kurioje nors valstybėje buvo išnaikinas“, – teigė jis.
Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat sakė, kad „čia yra ne šernų įstatymas, o medžiotojų grupelės interesų įstatymas“.
„Kaip ketinate garantuoti, kad kiti gyvūnai nenukentės, kad jis galios tik šernams naktį?“ – stebėjosi ji.
Tokius pačius projektus Seimas pernai spalį ir gruodį buvo atmetęs.
Reguliuoti šernų populiaciją dėl afrikinio kiaulių maro yra pasiūliusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Pagal veterinarų rekomendaciją, kad iki šių metų balandžio vidurio viename medžioklės ploto vieneto kvadratiniame kilometre turėjo likti ne daugiau kaip 0,5 šerno. Jie taip pat siūlė leisti šernams medžioti naudoti naktinio matymo prietaisus ir taikiklius.
Šernai nešioja afrikinio kiaulių maro užkratą, o šis patenka į nedideliuos ūkius ir pradeda plisti tarp kiaulių augintojų.
