Penkių parlamentarų parengtai Ginklų ir šaudmenų kontrolės
įstatymo pataisai antradienį pritarta po pateikimo. Už ją balsavo
38 Seimo nariai, prieš buvo 25, susilaikė dešimt politikų. Toliau
jį nagrinės Seimo komitetai.
Pagal projektą, siūloma leisti naktinius taikiklius įsigyti,
turėti ir naudoti asmenims, turintiems šaunamąjį ginklą
medžioklei. Naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje tvarką
nustatytų Aplinkos ministerija.
Naudoti naktinius taikiklius medžiotojai grindžia kova su
afrikiniu kiaulių maru.
„Plintant Lietuvoje afrikiniam kiaulių marui, medžioklei
taikomi įvairūs apribojimai: draudžiama medžioti varant, ribojamos
medžioklės tykojant ir sėlinant. Dėl šių apribojimų sunku
tinkamai sureguliuoti šernų populiacijos gausą. Dėl to kyla
pavojus, kad afrikinis kiaulių maras toliau sparčiai plis“, –
teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Anot jo, šernais skundžiasi ir ūkininkai.
„Be to, ūkininkai skundžiasi, kad dėl nustatytų medžioklės
ribojimų šernai medžiojami ne taip intensyviai, todėl didėja jų
daroma žala žemės ūkio pasėliams. Šernas yra tamsiuoju paros
metu aktyvus gyvūnas. Esamų leistinų jų gausos reguliavimo
medžiojant priemonių nepakanka, norint tinkamai sureguliuoti jų
populiacijos gausą. Todėl siūloma tamsiu paros metu tykojant
šernų iš bokštelių leisti naudoti naktinius taikiklius“, –
teigia projekto autoriai.
Jų duomenimis, naktinius taikiklius medžioklėje leidžiama
naudoti Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje ir Latvijoje.
Projektą pristatęs medžiojantis Seimo narys Mindaugas Bastys
pabrėžė, kad medžioti su naktiniais taikikliais būtų galima tik
tykant šernų.
„Jeigu 40 tūkst. medžiotojų bus geriau ginkluoti, ar tai
nesustiprins gynybinių visuomenės pajėgumų, ginant mūsų tėvynę
nuo galimo agresoriaus?“ – svarstė socialdemokratas Artūras
Skardžius.
Mišrios Seimo narių grupės narys Linas Balsys minėtą
siūlymą vadino brakonierių įstatymu.
„Kiaulių maras yra tik priedanga grupelės interesams
įgyvendinti. Niekur nėra įrodyta, kad pritaikius naktinius
prietaisus, kiaulių maras kurioje nors valstybėje buvo
išnaikinas“, – teigė jis.
Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat sakė, kad „čia
yra ne šernų įstatymas, o medžiotojų grupelės interesų
įstatymas“.
„Kaip ketinate garantuoti, kad kiti gyvūnai nenukentės, kad
jis galios tik šernams naktį?“ – stebėjosi ji.
Tokius pačius projektus Seimas pernai spalį ir gruodį buvo
atmetęs.
Reguliuoti šernų populiaciją dėl afrikinio kiaulių maro yra
pasiūliusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Pagal
veterinarų rekomendaciją, kad iki šių metų balandžio vidurio
viename medžioklės ploto vieneto kvadratiniame kilometre turėjo
likti ne daugiau kaip 0,5 šerno. Jie taip pat siūlė leisti šernams
medžioti naudoti naktinio matymo prietaisus ir taikiklius.
Šernai nešioja afrikinio kiaulių maro užkratą, o šis
patenka į nedideliuos ūkius ir pradeda plisti tarp
kiaulių augintojų.