Šiuos darbus organizuoja Druskininkų savivaldybė, atkakliai kovojusi, kad 2010 metais nutrūkusi kova su žmonėms ir gyvuliams ypač pavojingais mašalais būtų atnaujinta. Po penkerių metų pertraukos bendrovės „Transdosa“ iš Leipalingio darbuotojai per penkias valandas išpils 6,5 tūkstančio litrų šio preparato, atvežto iš JAV.
Jam pirkti Aplinkos ministerija iš Aplinkos apsaugos rėmimo fondo skyrė 70 tūkstančių eurų ir dar 30 tūkstančių eurų – po 6000 pirmą kartą pridėjo Alytaus miesto ir rajono, Druskininkų, Lazdijų ir Varėnos savivaldybės.
Oro sąlygų – šilumos ir drėgmės lemiamą tinkamiausią laiką šių mašalų lervoms naikinti, kad jų žūtų kuo daugiau, parinko daugiau kaip mėnesį jų vystymąsi stebėję Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto docentės Rasos Bernotienės vadovaujami specialistai.
Savaitės pradžioje įvairiose Nemuno vietose nuo Varviškės kaimo iki Birštono ant vandens augalų viename kvadratiniame decimetre buvo susikaupę nuo 40 iki 180 lervų II-V ūgio, bet daugiau kaip pusė yra III ūgio.
Mokslininkai, nustatė, kad net nedidelis kiekis biologinio preparato leidžia gerokai sumažinti mašalų gausą, kuri per dvylika jo naudojimo metų nuo 1999 iki 2000-ųjų buvo sumažėjęs 100 kartų, todėl baiminosi, kad nebenaudojant gali greit vėl pasiekti tą pavojingą lygį.
Todėl R.Bernotienė nuo 2011 metų iki kiekvieną pavasarį balandžio mėnesį du arba bent vieną kartą savo iniciatyva ir už savo lėšas Nemune prie Merkinės skaičiuodavo kraujasiurbių mašalų lervutes ir lėliukes ir pastebėjo, jog pastaraisiais metais jų vėl sparčiai daugėjo.
Keliolika metų trukusi upinių mašalų naikinimo programa buvo sustabdyta, kai už jos vykdymą atsakinga Alytaus apskrities administracija kartu su kitomis buvo panaikintos.
Po to Druskininkų savivaldybė kasmet siųsdavo Aplinkos ir Finansų ministerijoms prašymus skirti iš valstybės biudžeto lėšų mašalų populiacijai įvertinti ir biologiniam preparatui įsigyti, nes gausūs iki 50 kilometrų nuskrendančių kraujasiurbių debesys nuo gegužės pabaigos iki birželio vidurio Nemuno aukštupio apylinkėse trikdydavo poilsiautojų ir vietinių gyvenimą.
Prie savivaldybės iniciatyvos pernai aktyviai prisidėjo Seimo nariai Kristina Miškinienė ir Vidas Mikalauskas, parengę projektą ir pateikę svarstyti Seimui. Kai Seimas ryžosi priimti Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pataisas, pagaliau atsidaro galimybė Aplinkos ministerijai iš šios programos skirti lėšų finansuoti kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimams ir jos reguliavimo priemonėms.
