ES projektas – iššūkis tarnybai
Naujų pastatų kompleksas iškilo atokiausiame Smiltynės kampelyje Kopgalyje, šalia Lietuvos jūrų muziejaus. Žuvininkai šioje vietoje įsikūrė anksčiau nei muziejininkai – dar sovietmečiu čia veikusi laboratorija aptarnavo pasaulio vandenynuose žūklaujančius žvejus. Tiesa, mokslininkų pastangos okeanus gruobuoniškai siaubusiame SSRS laivyne įdiegti elektrožūklės metodus žlugo – jie buvo pripažinti nehumaniškais.
Įkurtuvių iškilmėse dalyvavę svečiai stebėjosi, kad daug metų Kopgalį bjauroję nugyventi ir apleisti pastatai greičiau nei per metus nušluoti nuo žemės paviršiaus. Jų vietoje pastatytas šiuolaikiškas žuvininkystės tyrimų centras, kuriame atliekami įvairūs moksliniai eksperimentai.
Naujoje žuvininkystės mokslinių tyrimų laboratorijoje dirbtinėmis sąlygomis neršinamos ir auginamos vertingos verslinės žuvys bus išleidžiamos į jūrą, šalies vidaus vandenis.
„Visame pasaulyje žuvų ištekliai mažėja. Lietuvoje net 40 įmonių augina gėlavandenes žuvis uždarosiose sistemose. Ši modernia įranga aprūpinta laboratorija žuvininkystę pakylės į naujas aukštumas, bus atvira mokslininkams, gamtos mokslų studentams, verslininkams“ – kalbėjo Žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė.
Žuvininkystės tarnybos (ŽT) direktorė Indrė Šidlauskienė pažymėjo, jog šis projektas buvo tikras iššūkis jos vadovaujamai institucijai: „Vieta, kurioje stūksojo apleisti pastatai, viliojo kitus investuotojus, jie brandino su mokslu nesusijusius planus. Nesistengta panaudoti statybai garantuotos Europos Sąjungos paramos žuvininkystės sektoriui, bylinėjomės su Klaipėdos savivaldybe dėl žemės sklypo nuomos pratęsimo“.
Dovana – delfinų pieštas paveikslas
ES lėšomis įgyvendintas laboratorijos statybos su visa technologine įranga projektas kainavo apie 2,2 mln. eurų. Pasidžiaugusi, kad visos kliūtys jau įveiktos, spėta pasinaudoti ES lėšomis, I.Šidlauskienė pasveikino sudėtingą užsakymą kokybiškai ir laiku atlikusiai rangovei – statybų bendrovei „LitCon“. Jos vadovas Linas Piliponis savo ruožtu padėkojo už kantrybę statinių šeimininkams, perdavė jiems simbolinį įkurtuvių raktą.
Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė išradingai pasveikino naujakurius – I.Šidlauskienei įteikė delfinų pieštą paveikslą ir priminė, jog Kopgalyje dirbančių muziejininkų ir žuvininkystės specialistų tikslai yra vienodi – turtinti vandens gelmių išteklius: „Mes išauginome ne vieną nelaisvėje gimusį delfiną, gausiname pilkųjų ruonių populiaciją. Baltijos priekrantėje rastus nusilpusius ruoniukus priglaudžiame ir paleidžiame į laisvę“.
Klaipėdos universiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas išreiškė viltį, kad naujoji žuvininkystės tyrimų laboratorija atvers naujas galimybės švietimo ir mokslo įstaigoms: „Klaipėdos universitetas siekia tapti jūrinės krypties universitetu, o be žuvininkystės mokslų plėtros, materialinės bazės stiprinimo tai – neįsivaizduojama“.
„Pagrindinė mūsų veiklos kryptis – populiacinės genetikos, virusinių ir patologinių, modifikuotų organizmų, vėžiagyvių tyrimai. Stebėsime, kaip dirbtinai išaugintos žuvys ir gyviai prisitaiko natūralioje aplinkoje, kokį poveikį daro. Čia darbuosis ir universiteto mokslininkai“, – tvirtino ŽT žuvininkystės laboratorijos vyriausiasis specialistas ir Klaipėdos universiteto lektorius Antanas Kontautas.
Naująją žuvininkystės ir akvakultūros mokslinių tyrimų laboratoriją pašventinęs kunigas Romualdas Ramašauskas susirinkusius į iškilmes specialistus, politikus pasveikino eilėmis. Čia dirbsiantiems mokslininkams jis palinkėjo santarvės, prašė suteikti išminties“.
Baseine įsikurs terapijos centras
Sveikinimo žodį taręs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas pasidžiaugė, kad žuvininkystės laboratorija bendradarbiaus ir su Aleksandro Stulginskio universitetu.
Seimo narys liberalas, gamtos mokslų daktaras Eugenijus Gentvilas, prisiminęs, kad mokslo įstaiga Kopgalyje atidaryta per Antanines, siūlė sutrumpinti ilgoką jos pavadinimą: „Verčiau pavadinkime ją Šv. Antano vardu“.
Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijai dar priklauso mokslinių tyrimu laivas „Darius“. Iš viso čia darbuosis dvidešimt žmonių. Iškilmių dalyviai smalsiai apžiūrinėjo, šiuolaikiškus žuvų neršinimo ir auginimo įrenginius, dirbtines vandens apytakos sistemas, stebėjosi,
ŽT veteranas, buvęs senosios laboratorijos vadovas Šarūnas Toliušis, prisiminė, kokiomis sąlygomis tekdavo dirbti anksčiau, kai Vyriausybė dar nebuvo patvirtinusi žemės ūkio eksministrės Kazimieros Prunskienės nutarimo dėl naujo žuvininkystės tyrimų centro statybos.
Praeitį primena šalia laboratorijos išlikę apleistas baseinas po atviru dangumi, kur anksčiau augintos menkės, unguriai, kitokios jūrinės ir gėlavandenės žuvis. Įgyvendinant ES projektą, šis statinys perduotas Lietuvos jūrų muziejui – rengiamasi čia įkurti delfinų terapijos centrą, kuriame bus gydomi autizmu sergantys vaikai.
Žuvininkystės mokslų daktaras Š.Toliušis dėl to šiek tiek apgailestavo: „Žolėmis ir krūmynais apaugusį baseiną tikrai buvo galima rekonstruoti, efektyviai panaudoti jūrinės žuvivaisos mokslinių tyrimo tikslams“.
Po apžiūros pramogų verslo atstovai surengė atraktyvų mokslinės fantastikos vakarėlį – svečiams siūlyta vaišintis šampanu su skystu azotu, kvėpuoti garais, kurie atjaunina organizmą, paskleistas dirbtinis rūkas.
Upėse pagausėjo lašišų ir šlakių
L.Kujalytė jau žvelgia į ateitį: „Šiemet numatome įveisti daugiau nei 22 mln. įvairių vertingų žuvų – lašišų, šlakių, margųjų upėtakių, kiršlių, Vištyčio ir Platelio ežerų sykų, seliavų. Tęsime aštriašnipių eršketų, šamų, starkių, lydekų, lynų, karpių bei vėgėlių veisimo ir įžuvinimo darbus, toliau įgyvendinsime numatytas ungurių ir eršketų valdymo plano užduotis įžuvinant į Lietuvos vandens telkinius“
Žuvininkystės tarnybos darbuotojai džiaugiasi, kad upėmis migruojančios lašišos bei šlakiai jau užkimba ant žvejų kabliuko net Vilniaus centre. Pasak L.Kujalytės, tai yra ilgos ir kruopščios žuvivaisos vaisius – nuo 1998 metų Švenčionių rajone veikia valstybės lėšomis pastatytas lašišų veislynas su pirmąja uždarąja vandens apytakos sistema, kurioje galima dirbtinai veisti lašišas ir šlakius.
Todėl į Lietuvos upes bei upelius kasmet išleidžiami nemenki kiekiai šių taurių žuvų. Trakų Vokės poskyryje, investavus šalies biudžeto bei ES lėšas, vėl pradėta dirbtinai veisti ir auginti upėtakius. Technologiškai atnaujintame inkubavimo ceche išsirita ir auga margieji upėtakiai, lašišaitės, kiršliai, o lauko baseinuose savo eilės laukia ūsoriai. Šiomis žuvimis įžuvinami Lietuvos vidaus vandenis.