Gegužės pabaigoje ji, buvo atvežta į Misisipės (JAV) laukinių gyvūnų gelbėjimo centrą „Wild at Heart Rescue“, nes patyrė nemažą galvos traumą, kurią, kaip spėjo gelbėtojai, galėjo lemti susidūrimas su automobiliu.
Kaip interneto portalui „The Dodo“ pasakojo organizacijos „Wild at Heart“ įkūrėja ir direktorė Missy Dubuisson, apuokė patyrė smarkų smegenų sukrėtimą, jos kūne knibždėte kibždėjo parazitai ir ji sirgo aspergilioze – liga, panašia į plaučių uždegimą.
GiGi taip smarkiai sirgo, kad gydymo metu neteko kone pusės kilogramo svorio. Tai – labai daug, turint galvoje, kad paprastai pelėdos sveria maždaug nuo 1 iki 2 kilogramų.
„Tai buvo turbūt kritiškiausios būklės paukštis, patekęs mūsų globą. Kaip ji išgyveno, yra tiesiog nesuprantama“, – stebėjosi M.Dubuisson.
Padėti GiGi pasveikti galėjo vienintelis žmogus šiame gyvūnų gelbėjimo centre. Tai – Douglas „Dougas“ Pojeky, pravardžiuojamas „plėšriųjų paukščių užkalbėtoju“.
„Visus metus, kol dirbau su plėšriaisiais paukščiais, dar nė karto nemačiau, kad kas nors užmegztų tokį ryšį su šiais nuostabiais sparnuočiais“, – žavėjosi M.Dubuisson.
Globojama D.Pojeky prie mirties slenksčio atsidūrusi GiGi atsigavo. Iš pradžių penėta tik iš rankos ji ilgainiui taip sustiprėjo, kad pradėjo lesti savarankiškai.
Be abejonės, GiGI pradėjo pasitikėti savo gelbėtoju ir savo meilę jam pademonstravo pačiu netikėčiausiu būdu.
Vieną dieną D.Pojeky išvyko į Mičiganą aplankyti savo šeimos, tad GiGi kurį laiką liko be savo draugo.
Kai D.Poeky grįžo, jis ėmė apžiūrinėti apuokę, o ji tuoj pat pradėjo iš džiaugsmo linksėti galva ir šokti ant jo rankos. Tada ji lėtai užlipo gelbėtojui ant krūtinės, padėjo savo galvytę ant jo peties ir apglėbė vyrą savo sparnais, panardindama jį į plunksnuotą savo glėbį.
Susitikusi su savo mylimiausiu žmogumi apuokė pasijuto visiškai laiminga. Tas džiaugsmas atsispindėjo jos veide.
D.Pojeky vėliau interneto portalui „The Dodo“ prisipažino, kad GiGi apkabinimas jam turėjo ypatingą reikšmę.
Vaikystėje ant jo tėvų daržinės stogo dažnai nutūpdavo didysis raguotasis apuokas. Jį dažnai matydavo D.Pojeky tėvas, bet kitiems šeimos nariams išvysti šį didingą paukštį pavykdavo retai.
Tą rytą, kai D.Pojeky tėčio nebeliko, apuokas, prieš išskrisdamas į mišką, buvo pastebėtas apžiūrinėjantis namą, kuriame mirė šeimos galva.
„Kažkodėl dabar, kai šis paukštis mane apkabino, negalėjau galvoti apie nieką kitą, tik apie savo tėtį“, – pasakojo D.Pojeky.
Kai GiGi visiškai pasveiks, ji bus paleista atgal, į laukinę gamtą. Bet kol kas ji gali džiaugtis D.Pojeky kompanija.
„Man tiesiogine ta žodžio prasme ištrykšta ašaros, stebint, kaip jis bendrauja su šiais paukščiais. Jie jį pažįsta ir visiškai juo pasitiki. Tą pasitikėjimą galima pamatyti ir šios apuokės veide“, – pastebėjo M.Dubuisson.
