Apskritai, skruzdės yra ypatingi padarai. Jos sugeba pasistatyti sudėtingus namus su vėdinimosi sistemomis, keliais, ligoninėmis ir t.t. Dar labiau intriguoja ugninės skruzdėlės, ypač tai, kaip jos sąveikauja tarpusavyje bei su aplinka.
Šie gyvūnėliai išsiskiria savo nepaprastu socialumu. Kartu jos veikia kaip vienas vienetas, tarsi skystis (arba kaip mokslininkai apibūdino – lyg kečupas). To įrodymas yra tyrėjų eksperimentas, kurio metu ant didelės skruzdėlių masės buvo numestas vienas centas. Vabzdžiai labai greitai trumpam atsijungė ir leido monetai įsiskverbti į koloniją, tada vėl susijungė. Tokia skruzdėlių masė gali keisti savo figūrą ir veikti priklausomai nuo aplinkybių.
Vanduo vienai skruzdei – mirtini spąstai, tačiau ugninėms skruzdėlėms tai yra puiki transporto priemonė. Potvynio metu skruzdėlės savarankiškai susiriša į „kietą“ masę, kuri yra neįtikėtinai plūdri ir ganėtinai sausa. Šie gyvūnai taip pat geba statyti tiltus ir užtaisyti nepageidaujamus tarpus savo kelyje.
Gruzijos technologijų instituto atliekamų tyrimų metu skruzdės buvo patalpintos į reometrą (įrenginį, kuris tikrina kieto ir skysto maisto savybes.
Jame vabzdžiai buvo išsukti maždaug nuo 0,0001 iki 100 apsisukimų per minutę greičiu. Atrasta, kad dideliu greičiu išsuktos skruzdės sustingo ir elgėsi tarsi numirusios. Tai jos padarė, kad apsaugotų kitas skruzdėles nuo sužeidimų ir laikytųsi kartu dar tvirčiau.
„Regis skruzdėlės turi įjungimo/išjungimo jungiklius, kurie leidžia ištverti pakankamai dideles jėgas“, – teigė instituto profesorius Davidas Hu.
Monetos eksperimento atveju, skruzdės elgėsi jau ne kaip kietas kūnas, o kaip skystis. Turbūt labiausiai stulbinantis dalykas yra tai, kaip jos išsiskyrusios vėl susijungia ir tarsi praryja daiktus. Galima sakyti, kad šie gyvūnai demonstruoja panašias savybes į Ne-Niutono skystį. „Nuostabiausia yra tai, kad jų elgesys panašus į negyvų medžiagų, tokių, kaip ir polimeriniai geliai, savybes“ – sakė studijos bendraautorius Fernández-Nieves.
„Gana sudėtinga nustatyti, kodėl jos taip elgiasi. Reikia atlikti daug daugiau tyrimų, kad suprastume, kaip tai vyksta. Žinodami šiuos principus, galbūt visai kitaip pažvelgsime į medžiagas“, – tęsia jis.
Skruzdėlių lankstumas mokslininkams leidžia jas išbandyti įvairiausiose situacijose: priversti jas dirbti kartu, kad suformuotų kietus kūnus ir sukurti želė pavidalo masę, kuriose vabzdžiai stropiai „praryja“ tam tikrus objektus.
Manoma, kad perpratus tokį skruzdžių elgesį, jų savybes bus galima pritaikyti daugelyje sričių, įskaitant robotiką, inžineriją ir karinį sektorių.
Daugiau skaitykite Technologijos.lt
