Gavęs lesalo ir jėgas atgavęs gandras pats gali skirsti, tačiau atsilikus nuo būrio vienas migruoti į šiltuuosius kraštus nebepajėgtų. Jau dabar žvalgomasi globėjų, kurie gandru pasirūpintų per žiemą.
Gyvūnų globėjų meiliai šaukiamas gandriuku juodasis gandras prieglaudoje jau kelias dienas. Čia jis pateko iš Šiaulių rajono. Į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktą retąjį paukštį pamiškėje rado miškininkai. Dabar du kilogramus sveriantis gandras tuomet buvo nusilpęs ir sulysęs.
„Mes jį apžiūrėjome vos patekusį – sparnai buvo sveiki, kojos sveikos, jis plasnojo. Regis, kad buvo visiškai sveikas. Gal liesesnis, nei turėtų būti, nes prie lesalo puola kaip išbadėjęs“, – sakė veterinarijos gydytoja Rūta Mikėnienė.
Apetitu gandras nesiskundžia. Per dieną suryja tiek, kiek pats sveria. Pagrindiniai patiekalai – šviežia vištiena bei kiauliena.
„Jei tai būtų vasara, jis būtų tą pačią dieną paleistas į laisvę. Tačiau beveik visi gandrai išskridę, todėl galybės, kad jis vienas galėtų migruoti, labai mažos. Pasitarus su gamtininkais ir ministerija nutarta, kad jis turėtų likti iki pavasario mūsų globoje“, – aiškino Gyvūnų globėjų asociacijos vadovė Jurgita Gustaitienė.
Kur visai žiemai priglausti gandrą gyvūnų globėjams – galvosūkis. Deramasi su Kauno zoologijos sodu, žvalgomasi globėjų. Svarstoma įrengti erdvų voljerą, kad pavasarį paukščiui būtų lengviau prisitaikyti gamtoje.
Miške rastas juodasis gandras visiškai nebijo žmonių. Mielai bendrauja, čiauška ir net leidžiasi glostomas.
Specialistai ragino nejaukinti laukinių gyvūnų. „Yra tokia tikimybė, kad kažkas tą gandrą jaukinosi, jis vėliau bandė prisijungti prie būrio, tačiau nemokėjo susirasti lesalo. Paukščiui padaryta meškos paslauga.
Jis nusilpo ir atsiliko nuo būrio. Todėl jei matote gyvūną, prašom neliesti ir nešerti. Net jei manote, kad tai geras darbas, jūs kenkiate gamtai“, – perspėjo J.Gustaitienė.
Juodieji gandrai – nykstanti rūšis. Jų Lietuvoje suskaičiuojama iki 800. Baltųjų gandrų populiacija daug didesnė, jų suskaičiuojama apie 13 tūkstančių.
