Prieš savaitę kaunietė dainininkė Irma Jurgelevičiūtė sulaukė netikėto svečio. Į jos balkoną atskrido baltas įspūdingos išvaizdos balandis. Moteris suskato ieškoti jo šeimininko.
Balandžių veisėjai ir augintojai spėjo, kad paukštis galėjo ištrūkti iš Šilainių turguje šiais sparnuočiais prekiaujančių žmonių narvo. Kėlė ir kitą versiją – baltas paukštis tapo neatsakingų vestuvių rengėjų auka.
Balandininkai sakė, kad šių paukščių augintojų Kaune mažėja, tačiau mada jauniesiems leisti į dangų baltus ištikimybės simbolius nepraeina. Tokiu atveju balandžius ragino rinktis atsakingai.
Priklydo ne pirmą kartą
Šilainiuose gyvenanti I.Jurgelevičiūtė ne pirmą kartą priglaudžia į jos balkoną atskridusius dekoratyvinius balandžius.
Eilinį sekmadienį ji pastebėjo priklydusį baltą įspūdingą sparnuotį.
Balandininkai patarė moteriai, kaip ir kitiems kauniečiams, kurie sulaukia tokių svečių, apie priklydėlius paskelbti šių paukščių augintojų interneto svetainėje.
Daugelį metų balandžius auginantis kaunietis Arūnas Gudunskas sakė, kad atvejai, kai pas kauniečius atskrenda įspūdingos išvaizdos dekoratyviniai burkuoliai, nėra reti.
Įrengti balandinę sunku
A.Gudunskas pasakojo, kad balandžius augino jo senelis, vėliau – tėvas.
Dabar jau daugelį metų šiuos paukščius puoselėja pats. Jis žavisi bijų veislės balandžiais.
„Kaunas nuo seno buvo žinomas kaip Lietuvos balandininkų meka. Tačiau dabar balandžių priežiūros virusu užsikrėtusių žmonių mažėja“, – sakė vyras.
Tai lemia kelios priežastys. Senosios kartos balandininkų mažėja, jaunimas žavisi kita veikla. Be to, gyvūnų laikymo mieste taisyklėse nurodyta, kad, norint įsirengti naują balandinę, reikia gauti mažiausiai trijų kaimynų sutikimą.
„Tai sudėtinga, nes nemažai kauniečių į balandininkus reaguoja nepalankiai. Žmonės mano, kad balandžiai teršia, platina ligas, tačiau tai nėra visai taip. Mieste labiau teršia laisvėje gyvenantys balandžiai, kuosos ir kiti sparnuočiai.
Balandininkų laikomi paukščiai yra išmokyti apsukti ratą aplink namus ir grįžti prie savo balandinės. Taip pat augintiniai būna paskiepyti ir sveiki, todėl neplatina ir ligų“, – teigė vyras.
Vis dėlto Kaune dar yra žmonių, kurie laiko balandžius, juos veisia ir treniruoja. Balandininkai įsikūrę Šilainiuose, Vilijampolėje, Aukštuosiuose Šančiuose.
Dažnai parsiveža iš Lenkijos
Sekmadieniais balandininkai, siūlantys įsigyti savo augintinių, renkasi Šilainių turgavietėje.
„Gali būti, kad pas I.Jurgelevičiūtę ir priklydo kaip tik iš turgavietės ištrūkęs balandis“, – svarstė A.Gudunskas.
Kaunietis pasakojo, kad jei balandis atrodo įspūdingai, jis nebūtinai yra veislinis. Mišrūnai taip pat būna įspūdingos išvaizdos.
„Tokius balandžius neretai pardavinėja neatsakingi, pasipelnyti siekiantys žmonės, nes baltųjų paukščių nori įsigyti vestuvių organizatoriai.
Dažniausiai tokių balandžių prekeiviai parsiveža iš Lenkijos, nes, pavyzdžiui, Balstogės turguje jie kainuoja vos kelis eurus“, – teigė kaunietis.
Gražuoliai mišrūnai pasmerkti mirti
Paleisti balandžiai mišrūnai dažniausiai yra pasmerkti mirčiai. Jie nėra išmokyti grįžti į savo namus, todėl patekusius į laisvę gražuolius sumedžioja kiti plėšrūs paukščiai arba katės.
Geriausiu atveju paukščiai pritampa prie laukinių balandžių pulko, nes jie išskirtinės išvaizdos giminaičius į savo būrį priima.
Jei žmonės nori įsigyti balandžių ir leisti juos į laisvę, turi pasidomėti, ar jie yra sportiniai. Tokie paukščiai yra išmokę rasti namus.
Paleisti Kaune, balandžiai sugeba grįžti, pavyzdžiui, į Žemaitiją.
