Vis tik visos abejonės išsisklaidė, kai vyras priplaukė kiek arčiau. Tuomet nosį surietė baisus dvokas. Objektas, pasak M. Watkinso, buvo nematytos išvaizdos, tačiau kvapas leido suprasti, kad tai – yranti biologinė masė.
Dar arčiau priplaukęs Markas įsitikino, kad milžiniškas plūduriuojantis burbulas, tai nugaišęs, pūvantis ir dėl to išsipūtęs banginis.
Tokią formą negyvas banginis įgavo dėl to, kad dujų kiekis, esantis jo viduje, vis didėja, kol įvyksta tai, apie ką net pagalvoti nemalonu.
Na, o kaitinantys saulės spinduliai procesą tik dar labiau greitina, kol nugaišusio banginio karkasas sprogsta ir subliūkšta.
„Jo pilvas buvo taip išsipūtęs, kad turėjome priplaukti ankščiau, kad įsitikintume, kas tai per objektas. Žinoma, kvapas, sklidęs pakankamai dideliu atstumu, leido suprasti, kad tai – nugaišęs banginis“, – aiškino M. Watkinsas.
Anot jo, aplink banginį jau ratus kurį laiką suko rykliai, kurie mėgino prigriebti jiems gardų kąsnį pašvinkusios mėsos. „Vienas iš ryklių greičiausiai pamėgino pirmasis prakąsti pūvančio banginio karkasą ir jam, tikėtina, teko patirti tą susikaupusių dujų jėgos proveržį“, – kalbėjo žvejas.
Nėra tiksliai žinoma, kokios rūšies tai buvo banginis, tačiau pagal pilvo raštą ir odos tekstūrą, tai turėjo būti kuprotasis arba bedantis banginis, kurie paplitę vakarinėje Australijos pakrantėje.
