Į kalvotose Vištyčio seniūnijos apylinkėse besiganančią trisdešimties žalmargių bandą naktį įsisukę vilkai užpuolė ką tik karvės atsivestus du veršelius.
„Kai išvakarėse apžiūrėjome bandą, karvė dar nebuvo apisveršiavusi. Atvažiavome kitą dieną per pietus ir aptvaro pakraštyje radome du naujagimius veršelius išėstais viduriais“, – pasakojo bandos savininkė Asta Ivanauskienė.
Moteris teigė, jog ūkininkauti ji pradėjo neseniai, tad šis vilkų išpuolis jai buvo tarsi pirmas krikštas.
A.Ivanauskienė augina Šveicarijoje išvestos, Vokietijos rytinėse žemės populiarios simentalių veislės mėsinius galvijus.
Banda yra apdrausta, tačiau ūkininkė dvejoja, ar draudimas atlygins vilkų padarytą žalą, nes plėšrūnų aukomis tapę veršeliai dar nebuvo ir negalėjo būti registruoti.
„Šiaip tai galvijai gina veršelius, jei jiems gresia pavojus. Šį kartą, matyt, besiveršiuojanti karvė buvo tolėliau nuo bandos.
Iš pradžių pamaniau, kad šunys naujagimius užpuolė. Tačiau kiti ūkininkai, išgirdę, jog veršeliams buvo išėsti viduriai, tvirtino, kad tai vilkų darbas.
Nespėjome net apdrausti, – tik gimė, ir suėdė“, – guodėsi A.Ivanauskienė.
Moteris teigė, jog vilkų padaryta žala yra nemenka, nes už veislinętelyčią mokama 2200 eurų, o už bulių – apie 3 tūkst. eurų.
„Naudą gaunu tik iš veršių, nes karvės nėra melžiamos. Bandos nakčiai negaliu suvaryti į tvartą. Kadangi ūkininkauti pradėjau neseniai, ganyklą gavau tik per 30 kilometrų nuo namų. Aptvarą juosia elektrinis piemuo, tačiau jis neapsaugojo“, – slėpdama apmaudą kalbėjo moteris.
Apie apylinkėse kasmet siaučiančius vilkus ji girdėjo daugybę istorijų.
Plėšrūnai avis, karves, ožkas puola ne tik ganyklose, bet ir prie pat gyvenamųjų namų, drąsiai vaikšto vidury dienos, sudrasko prie būdos pririštus šunis.
Padvarniškių kaimo kalvose, netoli A.Ivanauskienės bandos ganyklos, vienkiemyje gyvenantis Gediminas praėjusiais metais prarado dvi ožkas.
Šiemet vyras augina septynias raguotasias, tačiau dažnai laiko jas uždarytas, nes vilkai vėl atsėlina beveik iki pat vienkiemio.
Apie patirtus nuostolius Gediminas kalba be nuoskaudos.
„O kam saugotis vilkų? Taip turi būti. Nuo žmonių reikia saugoti. O vilkas ką? Atėjo ir pasiėmė savo, kas priklauso“, – šyptelėjo vienkiemio gyventojas.
Nors Gedimino namas netoli besiganančių Astos karvių aptvaro, tą naktį, kai vilkai puolė ūkininkės veršelius, vyras negirdėjo jokio triukšmo.
Tik kitą rytą medžiotojai jo klausinėjo, ko taip staugė šunys.
Praėjusiais metais Vilkaviškio rajone vilkai sudraskė 37 avis, 2 karves ir 17 veršelių.
Gyvulių augintojai pastebėjo, jog šiemet vilkai ėmė siautėti daug anksčiau nei praėjusiais metais.
Per pastarąsias tris savaites rajone vilkai jau papjovė 4 veršelius, 4 avis ir 1 veislinį aviną, kurio neišgelbėjo net galingi ragai. Avys buvo sudraskytos Vilkaviškio priemiestyje, kur net nėra miškų.
Ūkininkai teigia, jog vilkai nebebijo elektrinio piemens, jų nebegąsdina ir raudonos vėliavėlės.
Prieš kiek laiko vienas Pajevonio apylinkių ūkininkas, pamiškėje traktoriumi grėbdamas šieną, nustėro, kai aplink triukšmingai burzgiančią galingą mašiną ratus ėmė sukti iš miško atsliūkinęs vilkas.
Ūkininkas neslėpė, jog plėšrūnas gerokai įvarė baimės ir jam, ir traktoriaus kabinoje tupinčiam šuneliui. Šis taip kaukė ir blaškėsi, jog ūkininkas vos jį nulaikė.
Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas Paulius Uleckas teigia, jog viskas vyksta kaip ir kiekvienais metais, – vasarą vilkai pradeda mokyti vilkiukus.
Plėšrūnai gyvena pagal gamtos dėsnius, todėl žmogus pirmiausia pats turi pasirūpinti savo gyvulių saugumu.
P.Uleckas pasakojo, jog vienas jo bičiulis augina danielius.
„Jis pastatė kapitalinį aptvarą su pamatais. Vilkai net po jais prasikasė ir puolė danielius. Gyveno vilkas ir gyvens“, – teigė P.Uleckas.
