Aukštadvario regioniniame parke aptiktas vienas įspūdingiausių ir rečiausių Europos vabalų – niūraspalvis auksavabalis (Osmoderma barnabita). Šio ypatingo vabalo apsaugai yra numatomos įvairios priemonės, netgi steigiamos Natura 2000 teritorijos.
Vabalas atrodo įspūdingai: stambus (kūno ilgis iki 33 mm), tamsiai pilkos spalvos, saulėje tviskantis aukso, bronzos, smaragdo atspalviais. Vabalas įnoringas, apsigyvena tik senuose, stambiuose, drevėtuose ąžuoluose, kartais uosiuose, guobose, klevuose, liepose, juodalksniuose.
Svarbu, kad medžio kamieną apšviestų ir šildytų saulė, o kamieno viduje būtų sutrūnijusios medienos. Ten patelė sudeda kelis kiaušinėlius, iš jų 3 metus vystosi lervos, kol virsta suaugusiais vabalais.
Pasak Aukštadvario regioninio parko vyr. ekologo Talvydo Špiliausko, kol niūraspalvis auksavabalis užauga, lervos patiria daug pavojų - jas gali ,,suvalgyti“ geniai, pelės ar kiti vabzdžiai, gali žūti nulūžus medžiui. Tačiau didžiausią pavojų niūraspalvio auksavabalio populiacijai kelia senmedžių, ypač ąžuolų, kirtimas. Išsaugodami senus kietmedžius, padėsime išsaugoti šią globaliai nykstančią vabalų rūšį.
Ne taip seniai Aukštadvario regioniniame parke vyko saugomų teritorijų ekologų mokymai, kaip vykdyti Europos Bendrijai svarbios rūšies - niūraspalvio auksavabalio monitoringą, naudojant feromonines gaudykles. Susirinkę mokslininkai ir ekologai gilinosi į šio reto ir saugomo vabalo biologinius ypatumus, reikalavimus monitoringo vykdymui.
