Milijonai migrantų kasmet ankstyvą pavasarį iš pietų traukia į šiaurę – iš Meksikos keliauja į JAV. Ir jokia aukšta mūro siena jų negalėtų sulaikyti.
Beveik 4 tūkstančius kilometrų įveikia oranžinės ir juodos spalvos drugeliai monarchai.
Kiekvieną pavasarį iš savo žiemos buveinių Meksikos aukštumose jie skrenda į šiaurėje esančias vasariškas Didžiųjų lygumų ganyklas.
Kaip ir kiekvienais metais, visoje Šiaurės Amerikoje jų dairysis vaikai, nes apie 10 cm ilgio sparnus turintys drugeliai monarchai – populiarus biologų ir geografų studijų objektas. Tačiau šių gražuolių nenumaldomai mažėja.
Drastiškas skaičiaus kritimas
Drugeliai monarchai migruoja žiemoti jau milijonus metų. Ištyrę 92 drugelių monarchų genomus specialistai nustatė, kad jų genetinė sandara skiriasi nuo nemigruojančių drugelių.
Migruojantys drugeliai monarchai turi geną, susijusį pagrindine jungiamojo audinio dalimi, – kolagenu, kuris būtinas skraidymo funkcijai palaikyti.
Dėl to nuo dviejų iki aštuonių savaičių gyvenantys drugeliai monarchai geba įveikti stebėtinai didelius nuotolius.
Daugelį dešimtmečių šios rūšies drugelių skaičius atrodė neribotas – bent tokį įspūdį palikdavo milžiniški nutūpusių plaštakių kilimai.
„Dar 1996-aisiais jų skraidė milijardas“, – sako Teksase įsikūrusio matematikos ir edukologijos centro darbuotojas Craigas Wilsonas.
Nuo to laiko drugelių monarchų skaičius mažėja. Pernai jų jau buvo 100 milijonų. Per 20 metų monarchų skaičius sumažėjo 90 proc.
Nieko gero nesitikima ir iš pastaruoju metu atliktų skaičiavimų. C.Wilsonas mano, jog drugelių monarchų dabar jau gerokai mažiau nei 2016-aisiais.
„Vėlyvos žiemos audros niokoja jų žiemojimo vietas. Aplinkui lūžtant ir krintant medžiams, sunaikinamas visas drugelių biotopas (organizmų gyvenamasis plotas, kuriam būdingos maždaug vienodos aplinkos sąlygos, pavyzdžiui, ežeras, spygliuočių miškas, pelkė. – Red.)“, – sako C.Wilsonas.
Dėl to kur kas mažiau drugelių traukia į veisimosi vietas, o tai reiškia, kad vėlyvą rudenį jų mažiau grįžta ir į savo žiemos buveines Meksikoje.
Naikina žemės ūkis
Drugelių monarchų gyvenimas tapo toks sunkus ne tik dėl pastaraisiais metais Meksikos kalnyną talžančių žiemos audrų.
Pirmiausia kaltas žemės ūkis ir kita žmogaus veikla – taip skelbia Pasaulio gamtos fondo (WWF) darbuotojas Volkeris Homesas.
„Plačiai naudojami pesticidai pražudo kvapiuosius sirinius klemalius, kurie vadinami drugelių gėlėmis. Būtent šių augalų lapais minta drugelių vikšrai. Ir dėl to monarchų populiacija vis mažėja“, – įspėjo V.Homesas.
Iš kiaušinėlių išsiritę ryškių spalvų – juodos, geltonos, baltos, dryžiais išmarginti – vikšrai minta tik kvapiaisiais siriniais klemaliais.
Klemalių sultys yra nuodingos, todėl vikšrai, misdami šių augalų lapais, pasisavina ir natūralias nuodingas medžiagas. Jos išlieka ir lėliukių stadijoje, kai vikšrai pamažu virsta drugeliais.
Pasak mokslininkų, oranžinė drugelių monarchų spalva įspėja, kad jie yra kartūs ir nuodingi.
Ekologine užuovėja galėtų būti nebent Teksasas, tačiau ir ten vis mažėja kvapiųjų sirinių klemalių. Dėl to kaltas ne tiktai žemės ūkis, bet ir neįprasta pastarųjų metų sausra, sukėlusi didžiulių gaisrų. Kitaip tariant, klimato kaita – taip pat svarbus veiksnys, nulėmęs drugelių populiacijos mažėjimą.
Išgelbėti bus sunku
Į drugelių monarchų gelbėjimo operaciją įsitraukė daugybė bendruomenių – jos vėl sodina augalus, kuriais jie minta.
Tačiau vien šios priemonės negali išgelbėti drugelių monarchų, kaip teigia Kornelio universiteto darbuotojas Anuragas Agrawalis.
Drugelių gyvenimo ciklas – labai komplikuotas.
Po pirmosios drugelių monarchų kartos, kuri iš Meksikos skrenda į Teksasą, atsiranda antroji, ji toliau traukia į Šiaurę, kur vyksta du trys veisimosi ciklai.
„Remdamiesi savanorių padėjėjų stebėjimo duomenimis žinome, kad drugelių skaičius vasarą kasmet vėl padidėja. Bet didžioji jų skaičiaus mažėjimo pradžia susijusi su paskutine karta, kuri vėlyvą vasarą patraukia atgal į Meksiką“, – sako A.Agrawalis.
Ir šiuo atveju jis įžvelgia tris pagrindines priežastis. Pirmoji: ilgam nuotoliui įveikti drugeliams monarchams reikalingas energijos suteikiantis maistas.
Bet vis labiau skurstant augalų įvairovei drugeliams lieka pernelyg mažai nektaro šaltinių.
Antroji priežastis: dėl vis daugiau naudojamų insekticidų ir kitų nuodingų medžiagų mažėja proskynų, po kurias jie galėtų skraidyti.
Plotų, kuriuose žiemoja drugeliai monarchai, padėtis nėra iš lengvųjų – jie taip pat nyksta. Tai – viso labo kelios dešimtys iki 2,7 tūkst. metrų aukščio kalnų. Tik ten stūkso aukštos pušys ir kėniai, ant kurių žiemoja plaštakės. Drugelių monarchų susirenka tiek daug, kad nuo svorio linksta medžių šakos, o kartais net lūžta.
Drugelių monarchų žiemojimo metu medžiai būna panašūs į didžiulius oranžinius debesis. Pasigrožėti spalvingais vaizdais į Meksikos draustinius plūsta turistai iš visų pasaulio kampelių.
Miškai, kur žiemoja drugeliai monarchai, turi draustinių statusą, tačiau miško kirtėjai ir rūdos ieškotojai griauna šių išskirtinių skraiduolių gyvenamąją erdvę.
2010-aisiais drugelių monarchų kilimas dar dengė 4 hektarus, po trejų metų jų jau buvo 0,7 ha.
Meksikos saugomų teritorijų vadovas Alejandro Del Mazo mano, kad drugelių monarchų išlikimui pavojų gali kelti didžiulė siena tarp JAV ir Meksikos, kurią planuoja statyti Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas.
Tuomet, jo nuomone, drugeliai monarchai prarastų natūralius orientyrus. („Focus“, LR)
