Turbūt daugelio dėmesį atkreipė laukuose besibūriuojantys skaitlingi baltųjų gandrų būriai. Ypač sparčiai jie formavosi praeitą savaitgalį. Neretai vienoje vietoje pamatysi šimtą ar daugiau paukščių.

Ornitologai žino, jog tai gandrų paskutinio pasiruošimo tolimai kelionei į pietinius kraštus ženklas. Tuo tarpu praėjęs savaitgalis marcinkoniškiamas ir gausiems vasarotojams buvo įsimintinas ne tik dėl šeštadienį užklupusios sunkiai pakeliamo karščio bangos, tuomet pavėsyje termometrų parodymai stabtelėjo ties 36 laipsnių riba.

Sekmadienį prieš pietus Marcinkonis užplūdo iškeliaujantys baltieji gandrai. Pulkais jie lėkė į kaimą, aptūpė aukštesnius pastatus, medžius, elektros stulpus. Sausaviršūnių medžių šakos lūžinėjo nuo sutūpusių paukščių svorio. Daugiau kaip 200 paukščių būrys nusileido nušienautoje pievoje miško pakraštyje.

Ten pailsėję keletą valandų, jie pro Margionis lėtai nuplasnojo tolyn. Tačiau Marcinkonyse dar liko ne mažesnis paukščių pulkas. Gandrai skraidė tarp trobų ir rinkosi geresnę vietą poilsiui. Temstant tapo aišku, kad jie čia ir nakvos. Ryte visi paukščiai pakilo vienu metu ir balta skraiste, nenutrūkstamu srautu patraukė į pietus.

Deja, iškeliavo ne visi paukščiai – kai kurie iš jų pakirsti elektros išlydžių nukrito ant žemės ar liko kaboti ant elektros perdavimo linijų atramų. Šie faktai dar kartą parodo kokie pavojai tiko baltųjų gandrų prieš pakylant skrydžiui į žiemojimo vietas Afrikoje piečiau pusiaujo.

Lietuvos ornitologų draugija ir AB „Litgrid“, įgyvendindama ES aplinkosauginės „LIFE+“ Programos projektą „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ siekia sumažinti jų žūtį aukštos įtampos elektros perdavimo linijų tinkluose. Tačiau, akivaizdu, jog elektros skirstomųjų tinklų linijos šiam nacionaliniam lietuvių paukščiui kelia dar didesnę grėsmę. Todėl būtina pagalvoti apie priemones, kurios apsaugotų gandrus nuo žūties dėl trumpo sujungimo tankiai atvirą kraštovaizdį apraizgysiuose žemos įtampos elektros tinkluose.

Marcinkonyse į žiemavietes iškeliaujantys baltieji gandrai gan dažnai apsistoja trumpam poilsiui, tačiau per keletą dešimtmečių nei karto neteko matyti jų čia nakvojančių. Šiais metais baltieji gandrai į žiemojimo vietas patraukė anksti, nes, remiantis 39 metų stebėjimais, iškeliaujantys paukščiai čia pasirodo vidutiniškai rugpjūčio 23 d.

Tiesa, kartą jie iškeliavo dar anksčiau – rugpjūčio 11 d. Vėliausiai gandrų pulkai stebėti rugsėjo 1 d. Taigi, panašu, jog šiais metais gandrai nelauks rugpjūčio 25 d. lietuvių liaudyje minimos tradicinės Gandrų išskridimo dienos, nuo seno dar „Blovieščiais“ vadinamos. Ar tik artėjanti karščio banga nepastūmės šalyje likusių baltųjų gandrų pulkų pakilti tolimam skrydžiui į žiemavietes?

Lietuvą palikti jau ruošiasi gandrai