Bet šiandien pakalbėsime apie du naujus Žvėrinčiaus augintinius, kurie dėl neatsakingo žmonių elgesio atsidūrė šioje vietoje – Petro Dabrišiaus globoje.
Petras Dabrišius gyvena gūdžioje girioje, priklausančioje Telšių miškų urėdijos Ūbiškės girininkijai. Jis yra Žvėrinčiaus įkūrėjas ir šeimininkas.
Neseniai jam atvežė mažą stirniuką, kurio kojyte nupjauta ir pasiūlė sušerti vilkams. Kaip paaiškėjo, stirniuką sužalojo neatsakingas kombainininkas, kuris šienavo lauką ne taip, kaip rekomenduoja aplinkos apsaugos specialistai. Stirniukas dabar globojamas ir vilkams sušertas nebus.
Kita reportažo istorija – apie jauną akmeninę kiaunę, aptiktą šiukšlių konteineryje. Ją suradę žmonės atvežė į Žvėrinčių.
Akmeninių kiaunių kūnas 40–50 cm, uodega – 21–27 cm ilgio. Svoris – 1–1,7 kg. Pakaklėje yra balta, kartais pilkšvai gelsva dėmė. Dėmės apačia išsišakojusi į dvi dalis, nusitęsia per priekines kojas. Ausys trumpos, plačios. Kojų pėdos apaugusios retais trumpais plaukais, todėl net ir žiemą pėdsakuose aiškiai matyti atsispaudusios pirštų trynės. Kailis rusvai gelsvas. Aktyvios naktį, kartais pastebimos ir dieną. Gyvena miškingose vietovėse, parkuose, soduose. Mėgsta įsikurti gyvenvietėse, didelėse fermose.
Gūžtą įsirengia uoksuose, akmenų krūvose, pastatuose, įvairiose lūšnose. Minta graužikais, paukščiais, vabzdžiais, vaisiais ir uogomis. Poruojasi vidurvasaryje, jauniklius veda pavasarį. Dažniausiai atsiveda 3–7 jauniklius, kuriais rūpinasi tiktai patelė. Lizdą jaunikliai palieka po 8–10, bet patelė juos prižiūri dar 2–3 savaites.
Slepiasi drevėse, inkiluose, po išvirtusiais medžiais, pastatuose. Puikiai gaudo žiurkes, bet bado prispirtos gali pulti naminius paukščius.
Sugavus kiaunes gyvagaudžiais spąstais jas geriausia būtų paleisti kokioje nors miškingoje miesto dalyje – parke, pamiškėje ar pan. Nieko blogo nenutiktų, jei jos būtų paleistos ir toliau nuo miesto ar net miške. Būdamos protingos ir atsargios jos pačios susirastų gyvenamą vietovę ir vėl joje apsigyventų. Video reportaže galite išgirsti Petro Dabrišiaus pasakojimą apie tai, kaip kiauniukas pakliuvo į Žvėrinčių.
Žemaitijos krašto žmones belieka priminti, kad Lietuvoje yra tokia vieta kaip Žvėrinčius, kuriame suteikiama pagalba laukiniams žvėreliams.
