Voras, kuriam šiemet sukako 43 metai, buvo net penkiolika metų vyresnis už anksčiau seniausiu laikytą vorą – Meksikoje gyvenusį tarantulą, kuris nugaišo sulaukęs 28 metų.
Deja, šią savaitę garbingo 43 metų amžiaus sulaukęs nariuotakojis nugaišo.
Meiliai „Numeris 16“ vadinama šukavorių šeimos atstovė Gaius Villosus laukinėje gamtoje buvo stebima nuo pat gimimo, 1974 metų.
Spėjama, kad ji taip ilgai išgyveno, nes visą savo gyvenimą praleido netoli savo urvo, išnaudodama minimalų kiekį energijos.
Vos gimusią šią voro patelę, pramintą „Numeris 16“ pradėjo stebėti dabar 88 metų amžiaus mokslininkė Barbara York Main. Jos stebėjimų rezultatai buvo paskelbti žurnale „Pacific Conservation Biology Journal“.
„Mūsų žiniomis, ta – seniausias voras, apie kurį kada nors buvo palikta įrašų. Reikšmingas šios voriukės gyvenimas leido mums labiau ištyrinėti šukavorių elgesį ir įprastinį judėjimą, – teigė profesorės B.York Main studentė ir tyrimų pagrindinė autorė Leanda Mason. – Per detalų Barbaros tyrimą mes galėjome sužinoti, kad ilgesnė šukavorių gyvenimo trukmė priklauso nuo jų gyvenimo istorijos, įskaitant tai, kaip jie gyvena neiškirstuose gimtuose krūmynuose, jų prigimtinį sėslumą ir lėtą medžiagų apykaitą“.
Nors šukavoriai yra nuodingi, dažniausiai žmonės susiduria su patinėliais, kuriems tenka palikti savo urvus, kad susirastų patelę.
Didžiausias pavojus Australijos gyventojams kyla tada, kuomet jie baseinuose randa šiuos vorus ir, palaikę juos negyvais, bando pašalinti.
Tokiais atvejais vorai gali stoti piestu ir pulti, rašoma interneto svetainėje „The Telegraph“.
Šukavoriai paprastai suauga per 5-7 metus. Paprastai jie gyvena viename ir tame pačiame urve, nuo kurio patelės retai kada išdrįsta nutolt toliau, nei per kelis metrus.
Pranešdama apie „Numerio 16“ mirtį, L.Mason neslėpė liūdesio: „Mums labai dėl to liūdna. Tikėjomės, kad ji gali sulaukti ir 50 metų“.
