„Tai gali būti tiek taškuotosios ariantos, tiek ir kitos sraigės, atkeliavusios iš Viduržemio jūros šalių. Rudenėjant soduode vis dažniau aptinkama ir tinklinių dirvašliužių. Jie gyvena ant daržovių, komposto krūvų, kur pūva įvairios augalų liekanos“, – tikino biologė G. Skujienė. Daug bėdų pridaro ir invaziniai šliužai – luzitaniniai arionai.
Tad kaip kovoti su šiais parazitais?
Anot G. Skujienės, reikia rinkti ir naikinti kiekvieną dieną. „Humaniškiau šaldyti arba žiauriau – naudoti druską ar kokias kitas medžiagas, pvz., muiluotą vandenį, kuriose sraigės žūna. Ieškoti ir sunaikinti kiaušinių dėtis – pamatysite krūvelės baltų kiaušinių ant žemės po įvairiomis nuokritomis. Jas pakanka tiesiog sutrinti. Saugomus augalus vertėtų aptverti žema tvorele (cinkuotos skardos ar išbandtyti varinės folijos) arba apriboti pabarstais, kurie turi sausinančių savybių – pelenais, druska, negesintomis kalkėmis ar tiesiog moliuskicidų granulėmis“, – patarė mokslininkė.
Taip pat galima naudoti ir specialiąsias chemines priemones – jaukus arba nuodus, kurių galima įsigyti sodo reikmenų parduotuvėse.
Kad šie sodų kenkėjai neįsiveistų, G. Skujienė patarė su sraigėmis ir šliužais elgtis labai atsakingai ir atsargiai.
„Neparsivežkite sraigių specialiai, nes, pavyzdiui, jos kai kam būna gražios (vaikai mėgsta žaisti kaip su augintinėmis). Visus augalus, kuriuos norite pasisodinti savo sode ar sodyboje, atidžiai apžiūrėkite ir karantinuokite, juos gausiai laistant bent porą dienų – ten gali būti pasislėpusių šliužų ar jų kiaušinių.
Izoliuokite ir denkite komposto krūvas. Prižiūrėkite savo ūkius ir daržus, nes jei soduose – šabakštynai, tai sraigės karaliaus. Dažnai užtenka, kad būtų bent vienas „apsileidęs kaimynas“, tada nuo jo reikia atsitverti ištisine tvorele ar pabarstais (savo žemės teritorijos ribomis) ir žiūrėti, kad lietus nesuardytų užkardų savybių“, – teigė VU mokslininkė G. Skujienė.
