„Gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų laikymasis yra privalomas įgyvendinant visas ŽŪM koordinuojamas paramos priemones. ŽŪM neremia nė vieno investicinio projekto, kurį įgyvendinus nebūtų užtikrinama gyvūnų gerovė, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) neišduoda leidimų vykdyti veiklą“, – ŽŪM pranešime teigia viceministrė Ausma Miškinienė.
Jos teigimu, šiandien nekalbėtume apie gyvūnų gerovę, jeigu dėl jos nekiltų jokių klausimų. Per metus VMVT gauna apie 1,3 tūkst. pranešimų dėl galimo gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimų. Apie trečdalis jų pasitvirtina, pripažįsta ŽŪM.
Tačiau, kaip teigė A. Miškinienė, būtina nepamiršti ne tik gyvūnų teisių, bet ir visos visuomenės, gamintojų ir vartotojų interesų.
„Gyvūnų augintojų veikla svarbi kaimo plėtrai, darbo vietų kūrimui, eksportui, produkcijos pasiūlai, galų gale – kokybiško maisto tiekimui. Taigi turime ieškoti subalansuotų sprendimų“, – ministerijos pranešime sako viceministrė.
Kaip teigia ŽŪM, ministerija nuolat stebi gyvūnų gerovės sąlygų patikrinimų rezultatus, ir VMVT praėjusių metų veiklos ataskaita rodo, kad Lietuvoje gyvūnų gerovė palaipsniui gerėja.
Tačiau, viceministrės teigimu, ŽŪM ir toliau tobulins teisės aktų projektus, kad būtų kuo geriau užtikrintos gyvūnų teisės, o tuo pačiu atsižvelgta ir į vartotojų, ir į gamintojų interesus.
VMVT tikrina gyventojų ar organizacijų pranešimus apie gyvūnų laikymo sąlygas, taip pat pati atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus.
ŽŪM duomenimis, šiuo metu Lietuvoje laikoma apie 1 mln. paukščių (daugiausia vištų), 674 tūkst. galvijų, 590 tūkst. kiaulių, 168 tūkst. avių, apie 130 tūkst. triušių, daugiau kaip 420 tūkst. kailinių žvėrelių.
Vidutiniškai per metus vienas lietuvis suvartoja apie 88 kg mėsos – maždaug 50 kg kiaulienos, apie 29 kg paukštienos, apie 5 kg jautienos, taip pat 220 kiaušinių.
ELTA primena, kad rugpjūtį, gavusi signalų iš žiniasklaidos apie visuomeninių organizacijų užfiksuotus galimus gyvūnų gerovės ir kailinių žvėrelių laikymo pažeidimus, VMVT inicijavo neplanines patikras įtarimų sukėlusiuose ūkiuose.
VMVT duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra registruota ir veiklą vykdo 210 kailinių žvėrelių ūkių. Visi jie tikrinami periodiškai, 1-2 kartus per metus, pasirenkant didžiausią riziką gyvūnų gerovei keliančius laikotarpius, pavyzdžiui, jauniklių atjunkymo nuo motinų laikas (birželis-liepa) ar žudymo laikas (kovas / spalis-lapkritis).
Patikrinimų metu daugiausiai nustatoma smulkių neatitikimų, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo pažeidimų. Pasitaikė atvejų, kai keliuose ūkiuose buvo rasta sužeistų gyvūnų, taip pat silpno išsivystymo jauniklių, tačiau visi sužeisti gyvūnai buvo atskirti nuo sveikųjų, jiems buvo suteikta papildoma priežiūra ir gydymas, teigė VMVT. Kai kuriuose ūkiuose nustatyta, kad gyvūnų (jauniklių) kiekis garduose didesnis, todėl nurodyta po atjunkymo gyvūnus nedelsiant perkelti į tuščius narvus. Ūkiai, kuriuose užfiksuojami pažeidimai, pasak VMVT, įtraukiami į didesnės rizikos grupę, jų kontrolė vykdoma dažniau.
