Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausiosios specialistės Lauros Janulaitienės teigimu, iš viso bus parengti 6-ių kompleksų techniniai projektai: naujai pastatytas gyvūnų pastatų ir voljerų kompleksas, Savana, beždžionių ir tigrų voljerai, kanopinių žinduolių voljerai, egzotariumas su Edukacijos centru ir gyvūnų voljerais, naminių gyvūnų pastatai ir voljerai.
„Rengiant techninę užduotį buvo atsižvelgta ne tik į planuojamas laikyti gyvūnų rūšis, jų skaičių, suderinamumą tarpusavyje formuojant mišrias ekspozicijas, gyvūnų gerovės ir laikymo reikalavimus, bet ir į rūšies retumą, patrauklumą lankytojams, Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EAZA) rekomendacijas, kokias rūšis Lietuvos zoologijos sodas pagal esamas klimatines sąlygas, finansines galimybes, specialistų kvalifikaciją ir kitus aspektus galėtų laikyti“, – atsakyme Eltai sako L. Janulaitienė.
Specialistės teigimu, rengiant techninę užduotį buvo susidurta su nemažai iššūkių, vienas jų – Girstupio upelio vandens kokybė.
„Upelio vanduo yra užterštas, jo vandens negalima naudoti gyvūnų poreikiams. Per stiprias liūtis apsemiama dalis paukščių ir kitų gyvūnų voljerų, takai, taip pat kanalizuota upelio dalis yra neaiškios būklės. Dėl to bus atliekami papildomi tyrimai, kad statybų metu išvengtume įgriuvų ir kitų nesklandumų“, – komentuoja L. Janulaitienė.
Pasak jos, Aplinkos ministerija jau kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybą su prašymu ištirti Girstupio upelio vandens kokybę.
Kaip nurodo specialistė, derinant Edukacinio centro, kuris bus naujai statomo egzotariumo dalis, projektą, pastebėta, jog ankstesniuose projektuose nebuvo suformuluota užduotis suprojektuoti ir įrengti edukacines erdves. Dėl to, pasikonsultavus su specialistais, buvo sudarytas poreikių planas ir vizija, kaip Edukacinio centro pagrindinė erdvė, edukacinės klasės ir egzotariumo bendrosios erdvės turėtų būti apipavidalinamos.
Rengiant techninius projektus buvo atsižvelgta ir į medžių (konkrečiai – paprastojo ąžuolo) išsidėstymą teritorijoje.
„Aplinkos ministerijos nuomone, nė vienas paprastasis ąžuolas, augantis Zoologijos sodo teritorijoje, nebus nukirstas dėl naujų pastatų, voljerų statymo ar kelio, tako nutiesimo – dėl to reikėjo nemažai koreguoti naujo pastato egzotariumo formą, nes šio pastato užstatymo plotas su gyvūnų lauko voljerais užims daugiau nei 3 tūkst. kvadratinių metrų“, – informuoja L. Janulaitienė.
Baigus techninę užduotį, Lietuvos zoologijos sodas ir įmonė „Simper“ pasirašys sutartį. Vėliau techninių projektų koregavimas, pasak specialistės, truks 7-8 mėnesius, po kurių bus rengiami viešųjų pirkimų dokumentai statybos darbams pirkti.
Anksčiau ELTA rašė, kad iki 2020 metų pradžios planuojama atlikti Zoologijos sodo atnaujinimą, kuris reikalingas gyvūnų gerovei. Rekonstrukcijai skirta 11,584 mln. eurų, iš jų – 9,847 mln. eurų ES regioninio plėtros fondo lėšų.
Tačiau paskelbtus darbų viešuosius pirkimus sustabdė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Atlikusi Zoologijos sodo pastatų ir voljerų projektavimo ir statybos darbų pirkimo dalinį vertinimą, VPT nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų.
Lietuvos zoologijos sodas, paprašytas Aplinkos ministerijos, birželį nutraukė sodo rekonstrukcijos projekto viešąjį pirkimą ir suteikė įgaliojimus jį vykdyti ministerijai.
Rugpjūtį VPT leido Aplinkos ministerijai neskelbiamų derybų būdu įsigyti bendrovių „Simper“ ir „Gedimino Jurevičiaus studija“ rekonstrukcijai jau prieš kelerius metus parengtų Lietuvos zoologijos sodo pastatų ir voljerų techninių projektų keitimo paslaugas.
Bendrovės nesutiko atsisakyti jų parengtų techninių projektų autorinių teisių ir leisti juos koreguoti kitiems.
AM nusprendė iš naujo nepirkti projektavimo paslaugų kartu su darbais, bet koreguoti jau įsigytus techninius projektus.
