„Anksčiau esu mačiusi tik virš kiemo praskrendančius baltus gandrus. Į terasą dar ateina antys (jau dešimt metų atskrenda perėti į mūsų tvenkinį. Žiemą kiemą buvo užsukusi lapė į kiemą, neskubėdama uostinėjo ir kapstėsi aplink vaismedžius, vėliau nubėgo link namo paradinio išėjimo durų, o po to nuskubėjo savo keliais“, – laiške rašė Violeta.
Juodasis gandras yra stambus paukštis – tik šiek tiek mažesnis už baltąjį giminaitį, sveria apie 3 kg. Suaugusio paukščio patino ir patelės galva, kaklas, pagurklis, kūno viršus juodi, plunksnos žvilga žaliu, raudonu, auksiniu atspalviu. Krūtinė, pilvas, pauodegys ir sparnų apačia balti. Snapas, kojos bei plikos odos žiedas aplink akis — raudoni.
Juodasis gandras yra atsargus ir slaptingas gūdaus miško paukštis, vengiantis žmogaus kaimynystės. Vos tik pamatęs einantį žmogų iškart nuskrenda. Tiek suaugusieji, tiek jauni paukščiai yra apatiški ir tingūs, ilgą laiką gali kiurksoti lizde, ant medžio šakos ar pabalyje. Tačiau ūgtelėję jaunikliai jau pajėgūs gintis nuo bet kokio priešo. Net lizde į juos besikėsinantį žmogų pasitinka pasiryžę gintis snapo kirčiais. Juodieji gandrai gamtoje išgyvena 18 ir daugiau metų, nelaisvėje – 31metus, nuo 1976 metų įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą.
