Europos Komisija (EK) uždraudė komercinę menkių žvejybą didžiojoje Baltijos jūros dalyje. Šis draudimas galios iki metų pabaigos ir palies didžiuosius Lietuvos žvejus. Vis dėlto Lietuvos gamtos fondas (LGF) mano, kad priemonių menkių išsaugojimui reikėjo imtis jau anksčiau.
Dar šių metų kovo mėnesį tarptautinė Jūros tyrimų taryba (ICES), kurią sudaro visų Baltijos šalių mokslininkai, savo ataskaitoje perspėjo apie kritinį menkių lygį ir tai, jog toliau žvejojant nebebus galima užtikrinti gyvybingos šių žuvų populiacijos. Tarybos mokslinė rekomendacija – kad menkių 2020-aisiais apskritai neturėtų būti leidžiama žvejoti.
Kaip praneša LGF, įvairios nevyriausybinės organizacijos dar balandį kreipėsi į EK su prašymu atkreipti dėmesį į ICES išvadas ir nedelsiant imtis veiksmų, tačiau jų imtasi tik tuomet, kai teisę į menkių žvejybą turintys žvejai pranešė nebesugaunantys žuvų, dėl ko per pusmetį tebuvo išnaudota tik apie penktadalį turimų menkių žvejybos kvotų.
„Situacija apie kritinę menkių padėtį buvo žinoma jau praėjusiais metais, ir tam, kad jų ištekliai būtų bent kiek apsaugoti, draudimas turėjo įsigalioti visą jų neršto laikotarpį, t. y. nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio“, – pranešime cituojamas LGF žuvininkystės specialistas Robertas Staponkus.
Jo teigimu, apsaugos priemonės priimtos gerokai per vėlai – žvejybos uždraudimas antroje metų pusėje, kai galėjusios išneršti menkės jau yra išgaudytos, nepadidins žuvų populiacijos, ir jų bus tiek pat mažai ir 2020-aisiais.
Eksperto R. Staponkaus teigimu, taip pat būtina atsižvelgti į pagrindinių žuvų, kuriomis minta menkės, išteklius bei Lenkijos siūlomą papildomų apribojimų šprotų ir strimėlių žvejybai įvedimą Baltijos jūroje. Šių žuvų rūšių intensyvus eksploatavimas itin prisideda ne tik prie menkių, bet ir prie kitų žuvų maisto šaltinių naikinimo.
Kaip skelbia LGF, šių metų spalį žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai rinksis svarstyti ir derėtis dėl žvejybos kvotų 2020 m.
