Šie ryškūs, gražūs paukščiai reti ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Mūsų šalyje peri 10-30 porų. Lizdavietes renkasi Kuršių marių, Nemuno upės žemupį, gerokai rečiau didžiųjų ežerų bei vandens saugyklų salose.
Šiuo metu jūršarkės dažniausiai peri tik Nemuno žemupyje, todėl labai džiugu, jog Nemune žuvėdroms įrengtose salose įsikuria ir jūršarkės. Mat Rytų Lietuvoje Dysnos baseine perėjusios jūršarkės baigia išnykti.
Prieš keletą metų LOD kartu su Gamtos tyrimo centro mokslininkais atlikus rūšies būklės vertinimą, kuris paremtas Pasaulinės tarptautinės gamtosaugos organizacijos IUCN, jūršarkė, dėl negausios perinčios populiacijos, priskirta kritinės išnykimo būklės kategorijai.
Ilgu, plokščiu iš šonų, tiesiu snapu minta moliuskais, vėžiagyviais, šoniplaukomis, rečiau smulkiomis žuvimis. Jūršarkiniai kaip ir tilvikinių šeimos paukščiai yra ypatingai pažeidžiami ir jautrūs, bet kokiam trikdymui perėjimo laikotarpiu. Nesaugomus lizdus greitai aptinka lengvo grobio ieškantys varniniai paukščiai, todėl gegužės ir birželio mėnesį reikėtų vengti lankytis veisimosi vietose.
Tikimės, kad įspėjamuosius ženklus pastebės poilsiautojai, žvejai ir keturračių vairuotojai. Prašome atkreipti dėmesį į informacinius ženklus, nevažiuoti link smėlėtų salų, kuriuose peri nykstantys, reti paukščiai. Pernai metais nors ir buvo įrengti, įspėjamieji ženklai, ciniški keturračių vairuotojai sugebėjo pravažiuoti Nemuno pakrante iki pat salų ir sunaikinti keletą žuvėdrų ir jūršarkės lizdą.
Leiskime šiais metais paukščiams sėkmingai užauginti jauniklius. Saugokime Lietuvos gamtą.
