Čia surengta protesto akcija „Grąžinkime Kuršių marioms gyvybę“.
Taip siekiama atkreipti visuomenės ir valdžios institucijų dėmesį į siekį uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose.
Akciją organizavo asociacija „Lašišos dienoraštis“, siekianti išsaugoti žuvis Kuršių mariose.
Asociacijos narių teigimu, mokslininkų tyrinėjimai ir jų pateiktos išvados akivaizdžiai rodo, kad lašišų ir kitų žuvų išteklių Kuršių mariose smarkiai mažėja.
Uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose žuvų per penkerius metus neva padaugėjo beveik keturis kartus.
Akcija prasidėjo audringa susirinkusiųjų skanduote „Verslinei žūklei – ne!“. Prie jos garsiniais signalais prisijungė žvejai valtyse.
„Tai bene svarbiausia diena mano gyvenime – tikiu, kad išlaisvinsime Kuršių marias nuo tinklų.
Verslinės žūklės įmonės neršto metu išmaniomis gaudyklėmis išgaudo į Nemuno deltą migruojančias žuvis, Kuršių mariose jų smarkiai mažėja.
Čia per kelias dienas gali nepagauti nė vieno sterko, o turgavietės – pilnos. Jų netrūksta ir restoranuose.
Atėjome reikalauti, kad būtų uždrausta verslinė žvejyba“, – kalbėjo akcijos organizatorius Kęstutis Klimavičius.
Eimantas Norkūnas pateikė šią situaciją apibūdinančių skaičių.
50 įmonių, kurios užsiima versline žūkle, apyvarta per metus – 1,5 mln. eurų, pajamos – 250 tūkst. eurų.
O žvejai mėgėjai vien už žvejų bilietus sumoka kasmet 1,7 mln. eurų.
Žvejai mėgėjai nusiteikę brangiau mokėti už bilietus, jei tai padėtų išspręsti situaciją.
Scenoje pasirodęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika buvo sutiktas švilpimais, tačiau netrukus susirinkusieji nurimo.
„Jau 2016 metais parengtas įstatymo projektas, kuris turėtų pakeisti situaciją. Tikiuosi, kad per seimo rudens sesiją panaši akcija bus surengta Vilniuje – tai padėtų kai kuriems dvejojantiems parlamentarams apsispręsti.
Kol kas politinės valios Seime tam trūksta. Ministerija deda visas pastangas, kad verslininkai nesudarytų kliūčių žuvims patekti į Nemuno žiotis, nes tai, matyt, yra esminė priežastis, dėl ko šiandien kyla ginčai ir dėl ko tie ištekliai taip drastiškai mažėja.
Artimiausiu metu pristatysime kompensavimo programą žvejams verslininkams , skatinsime juos pasitraukti iš šios, pagal juos, nuostolingos veiklos.
Jei visos Kuršių marios priklausytų Lietuvai, būtų lengva apsispręsti, o dabar mes turime tik trečdalį marių, todėl vienpusiškai atsisakyti verslinės žvejybos savo pusėje būtų nelogiškas žingsnis, nes Rusijos Federacija į kompromisus nesileidžia“, – sakė K.Mažeika.
Žvejai mėgėjai teigia, kad ši akcija – rimtas įspėjimas.
Esą jei verslinė žvejyba nebus sustabdyta, kitais metais žvejų laiveliai blokuos Klaipėdos uosto vartus.
„Mes ateiname ne prašyti, o reikalauti“, – teigė žvejai mėgėjai.
