Barsukų nagai ir dantys gana aštrūs, tad tyrėjai nesiryžo jauniklių liesti rankomis. Žinoma, kad jaunikliai mėgsta sekti paskui priekyje einantį suaugusį gentainį.
Pareigūnai sustabdė eismą, iš bagažinės išėmė audeklo gabalą ir ėmė jį traukti.
Vienas barsukas pasileido paskui ir atsidūrė kitoje kelio pusėje. Antras nesijudino iš vietos. Teko ant žolės numesti medžiagą ir laukti, kol barsukas ant jos susiraitys.
Kai gyvūnas tai padarė, pareigūnai griebė žvėrį į glėbį ir pernešę per kelią paleido.
Barsukas arba opšrus (lot. Meles meles) – stambiausias kiauninių šeimos plėšrusis žinduolis, nors į kiaunę mažai panašus. Paplitęs beveik visoje Europoje, išskyrus pačią jos šiaurę. Rytinė jų arealo paplitimo riba Volgos upė ir nuo jos link Baltosios jūros.
Paplitę visoje Lietuvoje, bet negausiai. Priešų barsukai turi nedaug – tai vilkai ir lūšys. Lietuvoje medžiojamas. Kailis nėra ypač vertinamas.
Specifinis bruožas – baltai juodai dryžuotas snukis. Dryžiai eidami nuo snukio link kūno susilieja į pilką (širmą) atspalvį. Kūno dydis ir masė svyruoja priklausomai nuo gyvenamos teritorijos (masė – 8-20 kg; kūno ilgis – 56-90 cm).
Pietinėje arealo dalyje (Ispanija, Portugalija, Italija) barsukai yra mažesni ir lengvesni, o Anglijoje ir Airijoje fiksuojama didžiausia masė ir dydis. Kojos trumpos, stiprios, su ilgais ir tvirtais, rausti pritaikytais nagais.
