Šioje sodininkų bendrijoje ne vienus metus gyvenanti Lina tikino, kad kasmet šliužų vis gausėja dėl nešienaujamų kaimyninių sklypų ir griūvančių medinių pastatų juose.
Moteris, neatsigindama šių kenkėjų, pagalbos ieškojo savivaldybėje – raštu prašė padėti įsigyti preparatų šliužams naikinti, įpareigoti apleistų sklypų savininkus susitvarkyti.
Savivaldybė raštą persiuntė Šeškinės seniūnijai, iš kur atkeliavo atsakymas – esą apsileidę gyventojai įspėti, kad nusišienautų sklypus, surinktų šliužus.
Kodėl invaziniai ispaniškieji šliužai kelia grėsmę vietiniams giminaičiams?
„Šliužus renkame, nuodijame, mirkome druskoje, tačiau šiemet, atrodo, padėtis nebevaldoma. Kadangi nuo birželio po liūčių savo sklype surinkdavau po pusę kibiro per parą, pirkau įvairių nuodų. Vieni jų veiksmingi, kiti ne“, – pasakojo vilnietė.
Ji pasakojo, kad šliužai – ne tik sodininkų bendrijos bėda. Po lietaus jų gausu Šeškinės ozo draustinio teritorijoje, kuria turėtų pasirūpinti savivaldybė.
Šiame draustinyje šliužams veistis esą itin palankios sąlygos – čia aukšta žolė, pūvančios šakos, sumestos tiesiog draustinio prieigose. Savivaldybės atstovai aiškino, kad būdų kovoti su šiais kenkėjais nėra numatę.
Susiję straipsniai
„Jeigu jų atsiras ir kitose bendrojo naudojimo teritorijose, problemą spręsime, kaip kad sprendžiame su Sosnovskio barščiais. Privačiose valdose esančių šliužų naikinimu turi rūpintis valdų savininkai“, – aiškino savivaldybės atstovai.