Teisinės prielaidos tam sudarytos praėjusią savaitę Europos Tarybos Nuolatinių atstovų komitete pasiekus galutinį susitarimą dėl reglamento, kuriuo keičiami Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir Daugiamečio Baltijos jūros žuvų išteklių valdymo plano reglamentai.
„Europos Komisija pateikė šio reglamento pasiūlymą beveik prieš metus, tačiau jis neatitiko Baltijos valstybių narių žvejybos sektoriaus interesų ir specifikos. Po ilgų derybų pasiektas susitarimas, siūlantis konkrečias priemones Baltijos jūros žvejybos sektoriaus problemoms spręsti“, – teigia žemės ūkio viceministras Petras Narkevičius.
Numatoma, kad rytinių menkių atveju skaičiuojant žvejybos dienų jūroje skaičių (90 dienų per metus) bus skaičiuojami ne dveji paskutiniai kalendoriniai metai, o 2017–2018 metai.
Anot viceministro, valstybė narė, pasinaudojusi atnaujinta žvejybos nutraukimo visam laikui priemone, turės užtikrinti, kad pajėgumų lygiai atitinkamose laivų grupėse neviršytų vidutinio 2015–2019 m. laivų, kurie žvejojo atitinkamus išteklius, pajėgumų lygio 5 metus po laivų pasitraukimo arba kol atitinkami ištekliai 3 metų laikotarpyje neviršys saugaus biologinio lygio.
„Sutartame tekste neliko Europos Komisijos siūlytų reikalavimų, kad rytines menkes žvejojančių laivų žvejybos veikla bet kuriuo momentu būtų stebima valstybių narių kontrolės institucijų taikant elektroninio stebėjimo sistemą, ir kad bent 20 proc. tokių laivų dirbtų moksliniai stebėtojai.
Esame įsipareigoję stiprinti žuvininkystės kontrolę ir duomenų rinkimą, bet tokius reikalavimus mes vertinome kaip perteklinę naštą sektoriui ir administracijai, o atsižvelgiant į COVID-19 situaciją papildomų stebėtojų įtraukimas į laivo įgulą būtų sunkiai įgyvendinamas mūsų laivuose“, – pažymėjo viceministras P. Narkevičius.
Reglamentą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir Europos Taryba. Planuojama, kad po institucinių ir teisinių procedūrų reglamentas įsigalios šių metų gruodžio viduryje.
