Kaip žinia, yra žmonių, kurie varlių bijo – paliesti ar net pažiūrėti į jas negali. Tačiau šis egzempliorius vertas visų dėmesio.
Apsauginė Afrikinės jautinės varlės būklė IUCN-LC (Least concern) – nekelia susirūpinimo dėl išnykimo. Iš kitų varlių, Afrikinės jautinės varlės, išsiskiria masyviu skeletu, stipria raumenų sistema, plačia galva bei dideliais dantimis. Šių varlių patinai gali sverti net iki 1,4 kilogramo. Pranešdamos apie save skleidžia panašų į užvedamo motociklo garsą.
Afrikinių jautinių varliagyvių buveinės sausos ir drėgnos savanos, subtropikų ir tropikų sausieji krūmynai. Gyventi pasirenka kanalus ir griovius, gėlo vandens ežerus ir pelkes, ūkinei veiklai naudojamas žemes.
Sausuoju sezonu šios rūšies varlės užsikasa po žeme. Kai kuriose vietose, kur paplitusios šios varlės, vandens gali nebūti net keletą metų, o paviršiaus temperatūra įkaista iki 100 laipsnių. Šiam laikotarpiui Afrikinės varlės pasirengia šlapimo pūslėje sukaupdamos iki pusės litro vandens atsargų.
Kartais vietiniai gyventojai sausros metu, kad nemirtų iš troškulio, pasinaudoja varlių sukauptu vandeniu.
Patelės išneršia 3000-4000 ikrų, o jaunikliais rūpinasi patinas. Nemažai ikrų ir lervų (buožgalvių) žūsta užteršus vandenis ar staiga nusekus telkiniams.
Taip nutikus, patinas rausia griovius į kitą vandens telkinį ir perkelia jauniklius. Nors ir saugo, kol jaunikliai suauga, patinas gali jais ir maitintis, jeigu nėra ko sumedžioti.
Šios varlės mėsėdės, jų valgiaraštyje: bestuburiai, ropliai, maži paukščiai, graužikai ir kiti varliagyviai.
Primename, jog šis sezonas paskutinis, kai Lietuvos zoologijos sodas yra atviras lankytojams. Planuojama, jog nuo 2021 metų pavasario prasidės kelis metus truksiantys rekonstrukcijos darbai. Po jų Lietuvos zoologijos sodas pasikeis neatpažįstamai, tad kviečiame nepraleisti galimybės pamatyti tokį Lietuvos zoologijos sodą, koks jis yra dabar.
