Daugiausia išgaišo karšių. „Suskaičiavome 54 negyvus karšius, 1 šapalą, surinkti 5 kilogramai negyvų kuojų“, – sakė Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Ieva Jakupkaitė.
Gamtai padaryta žala įvertinta beveik 5,6 tūkstančio eurų. Jau žinoma, kad žuvis pražudę teršalai į upę pateko iš lietaus vandens leistuvo J.Janonio gatvėje. Šiame pramoniniame miesto rajone įsikūrę daug įmonių, tačiau pareigūnams nepavyko nustatyti teršėjo.
Aplinkosaugininkų manymu, tai buvęs momentinis užteršimas, nes po to upėje rinkdami gaišenas jie matė plaukiojančias sveikas žuvis ir mailių.
Paklausta, kodėl nugaišo daugiausia karšių, I.Jakupkaitė paaiškino, kad šios žuvys palyginti lepios. Skirtingai nei kitos žuvys, karšiai mėgsta plaukti prieš srovę, o ne pasroviui, todėl, nespėjus teršalams išsisklaidyti vandenyje, gavo didžiausią jų dozę.
Iš pradžių buvo manyta, kad per vasarą nusekus upei vandenyje ėmė trūkti deguonies, todėl dėl jo stygiaus žuvys ir užtroško, tačiau tai nepasitvirtino.
Atlikus matavimus, paaiškėjo, kad deguonies vandenyje yra pakankamai.
Gaišo ir anksčiau
Tai ne pirmas kartas, kai Nevėžio upėje aptinkamos kritusios žuvys.
Prieš 3 mėnesius Klaipėdos gatvės gale esančioje maudykloje viena moteris pastebėjo gaišenas. Tąkart buvo rasti negyvi 4 karšiai, 2 lydekos ir apie 2 kilogramus ešerių.
Prieš metus netoli Papušių kaimo (Panevėžio r.) Nevėžio upe plaukiančius baidarininkus pribloškė plūduriuojančios negyvos žuvys. Tačiau taip ir liko neaišku, kodėl jos krito. Ištyrus mėginius, tąsyk jokia tarša nebuvo nustatyta.
