Balandžio 1-ąją prasideda trijų mėnesių žuvų neršto ir migracijos laikotarpis

Ketvirtadienį prasidės trijų mėnesių žuvų neršto ir migracijos laikotarpis. Tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisyklės įpareigoja šiuo laikotarpiu užtikrinti, kad būtų atidarytos ir veiktų žuvų pralaidos, o vandens lygis tvenkiniuose būtų kuo stabilesnis, praneša Aplinkos ministerija.

Ketvirtadienį prasidės trijų mėnesių žuvų neršto ir migracijos laikotarpis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ketvirtadienį prasidės trijų mėnesių žuvų neršto ir migracijos laikotarpis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ketvirtadienį prasidės trijų mėnesių žuvų neršto ir migracijos laikotarpis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ketvirtadienį prasidės trijų mėnesių žuvų neršto ir migracijos laikotarpis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ketvirtadienį prasidės trijų mėnesių žuvų neršto ir migracijos laikotarpis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ketvirtadienį prasidės trijų mėnesių žuvų neršto ir migracijos laikotarpis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 1, 2021, 6:38 AM

Anot ministerijos, aplinkosaugininkai šiuo laikotarpiu itin atidžiai kontroliuos hidroelektrines, tikrins, ar jose įrengtos veiksmingos žuvų apsaugos priemonės. Už hidroelektrinių turbinomis sužalotas ar dėl to žuvusias žuvis teks atlyginti gamtos ištekliams padarytą žalą.

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresniojo patarėjo Vilmanto Graičiūno, susirūpinimą ypač kelia europinių ungurių būklė. Šių žuvų ištekliai, Tarptautinės jūrų tyrimo tarybos duomenimis, yra už saugaus biologinio limito ribų. Nors Lietuvoje ungurių verslinė žvejyba apribota ir jiems pagausinti kasmet į vandens telkinius paleidžiami šimtai jauniklių, šių žuvų būklė išlieka bloga.

Ungurių ištekliams atkurti skirtas Europos Tarybos reglamentas numato ne tik riboti šių žuvų žvejybą, bet taikyti ir kitas priemones, kurios leistų jūros nerštavietes pasiekti didesniam ungurių skaičiui. Viena iš tokių priemonių – laikinai išjungti hidroelektrinių turbinas.

Užtvankos užkerta kelią į nerštavietes ne tik praeivėms žuvims, bet ir kitoms Lietuvos ežeruose ir upėse gyvenančioms žuvims. Ir ant mažo upelio pastatyta užtvanka gali pastoti joms kelią į didžiulius nerštaviečių plotus, todėl aplinkosaugininkai tikrins, ar nėra nelegalių užtvankų ar kitų kliūčių žuvų migracijai.

Šiuo metu draudžiama žvejoti kiršlius, lydekas, sterkus, o nuo balandžio 1 d. – salačius. Už draudžiamu metu sugautas žuvis pažeidėjams gresia administracinė bauda iki 300 eurų ir pažeidimo įrankių bei priemonių konfiskavimas. Be to, jie turės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą: už kiekvieną sužvejotą kiršlį, lydeką, salatį ar sterką – 240 eurų, už nelegaliai sugautą ungurį – 480 eurų.

Jeigu šie pažeidimai bus nustatyti gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose, žala skaičiuojama taikant trigubą jos apskaičiavimo įkainį.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.