Rugpjūčio 8 dieną vartus dvejiems metams užvėrė Lietuvos zoologijos sodas. Tiek laiko numatyta jį rekonstruoti.
Ruošiantis darbams dalis gyvūnų jau išgabenti į kitus zoologijos sodus. Tolimiausia kelionė laukė hipopotamo, jis išskraidintas į Pietų Afrikos Respubliką (PAR). Kauno sodo darbuotojai juokavo, kad ten gyvūnas turės tokias sąlygas, kurių galėtų pavydėti net žmonės.
Kaip pasikeis Lietuvos zoologijos sodas po atnaujinimo ir kokių iki šiol Kaune nematytų gyvūnų ateityje išvysime?
Pasigenda lankytojų šurmulio
Dabar, kai Kaune esantis Zoologijos sodas lankytojams uždarytas, vaizdas jame neįprastas. Sodo teritorija tuštėja, po ją vaikšto tik darbuotojai. Jie ir dabar turi darbo, nes nemažai gyvūnų prižiūrėti vis tiek reikia.
Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė atviravo, kad dabar gyvūnams gyventi ramiau, kasdienybės netrikdo lankytojai, bet sodo darbuotojai pasigenda jų šurmulio.
Vietoj pramogautojų sode jau pluša darbininkai. Jie ardo senus voljerus, kuriuose gyveno stumbrai.
Šie gyvūnai buvo perginti į kitą greta esantį aptvarą.
Kol prasidės didieji rekonstrukcijos darbai, ne tik stumbrai, bet ir dalis kitų gyvūnų bus perkelti į laikinus voljerus, kol jiems bus pastatyti nauji aptvarai ir paviljonai.
Kaune lieka gyventi liūtai ir tigrai, žirafos, kupranugariai, stumbrai, snieginės ožkos, beždžionės – kapucinai ir anubiai bei tamarinai ir kiti įvairūs smulkesni gyvūnai.
Lūšys netrukus atsidurs naujame baigiamame įrengti veterinarijos gydyklos ir gyvūnų karantinui skirtame pastate. Čia, jeigu prireiks, laikinai bus patalpinti ir kiti sodo gyventojai.
Hipopotamas gavo salotų
Kita dalis gyvūnų jau išvežti ar dar kone kasdien išvežami į kitus zoologijos sodus.
Lietuvos zoologijos sodo vyriausiasis biologas Benas Noreikis pasakojo, kad į Kaliningrado zoologijos sodą Rusijoje išvežtas ruonis Kajus, jis ten ir liks. Ten jam sudarytos geresnės sąlygos. Kaune ruonio baseinas buvo 50 kvadratinių metrų, naujuose namuose jam skirta 440 kvadratinių metrų dydžio valdos.
Snieginiai leopardai, kengūros, tapyrai iškeliavo į Lenkiją, hienos gyvens Vokietijoje, zebrų panoro Švedijos zoologijos sodas, meškėnai naujus namus rado Rygoje, o mažasis erelis ir didysis apuokas – Estijoje.
Pekariai ir guanakai jau mėgaujasi Šiaulių rajono ūkininkų draugija. Bet po sodo remonto jie, kaip ir dalis kitų gyvūnų, grįš į Kauną.
Toliausiai – į PAR išskraidintas mažasis hipopotamas. B.Noreikis pasakojo, kad gyvūnas buvo įkurdintas specialioje dėžėje. Parą trukusios kelionės metu jis gavo vandens ir vandenyje laikytų traškių salotų lapų. Svarbiausia, kad per visą kelionę jį prižiūrėję palydovai periodiškai turėjo drėkinti hipopotamui odą, kad neišsausėtų.
„Naujuose namuose hipopotamas turės tokias sąlygas, apie kurias galima tik pasvajoti, jis ten ir liks“, – pasakojo B.Noreikis.
Apuokus paleido į laisvę
Vos užvėrus sodą du jo gyventojai – didieji apuokai buvo paleisti ir į laisvę. Įspūdingo dydžio pelėdiniai paukščiai išgabenti į Kurtuvėnų regioninį parką, kuriame įrengtas adaptacinis voljeras.
Jei pirmomis gyvenimo laisvėje dienomis paukščiams ėdesio nepavyktų susimedžioti gamtoje, jie jo ras voljere.
Siekiant surinkti kuo daugiau informacijos apie šių retų, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų paukščių gyvenimo būdą jiems uždėti GPS siųstuvai.
Jų pagalba paukščiai bus sekami. Iš siųstuvų surinktų duomenų bus galima sužinoti, ar paukščiai yra sveiki ir sėkmingai migruoja. Vėliau iš siųstuvų perduotų koordinačių bus galima spręsti apie paukščių gyvenimo būdą, apsistojimo vietą, pasirinktus medžioklės plotus.
Beždžionės turės baseiną
Rekonstrukcijos metu Lietuvos zoologijos sodas labai pasikeis.
Įėjus pro lankytojams skirtą įėjimą dabar pirmiausia matyti stumbrų, pekarių ir kupranugarių voljerai ir už jų esančios senos pašiūrės. Voljerai bus padidinti, už jų pastatyti nauji pastatai gyvūnams.
Priešais esantis 1954 metais statytas liūtų pastatas bus renovuojamas išlaikant autentiškumą, prie jo bus prijungtas naujas 2 tūkstančių kvadratinių metrų egzotariumas – šilumamėgiams gyvūnams skirtas pastatas su edukaciniu centru.
Čia bus įrengtos atviros dykumos, džiunglių gyvūnų ekspozicijos, surikatų, liūtų, įvairių roplių, varliagyvių, vabzdžių ir kitokių gyvūnų ekspozicijos, įvairių pasaulio buveinių akvaterariumai, laboratorijos, personalo ir kitos patalpos bei edukacinės erdvės.
Sode gyvenančiai tigrų porai skirtas voljeras taip pat taps erdvesnis, jame bus baseinas bei pakyla, nuo kurios gyvūnai galės dairytis į lankytojus.
Senasis apvalios formos voljeras su giliu baseinu, kuriame ilgai gyveno baltasis lokys, pastaruoju metu – lapės ir korsakai, taip pat pasikeis. Senojo baseino neliks, naujasis bus įrengtas pačiame voljere. Šis statinys bus pritaikytas beždžionėms. Po rekonstrukcijos jame apsigyvens anubiai.
B.Noreikis prasitarė, kad galbūt kada nors į Kauną bus atgabenta japoninių makakų, kurios vandens telkiniuose mėgsta tupėti ir žiemą.
Meška draugaus su vilkais
Vietoj ruoniui skirto baseino atsiras namai ūdroms. Netoli bus ir iki šiol pamėgtas naminių gyvūnų kampelis, kuriame vaikai augintinius galės ne tik pamatyti, bet ir paglostyti.
Vietoj dabar beždžionėms skirtų voljerų bus įrengta vaikų žaidimo aikštelė.
Ten, kur dar stovi terariumo pastatas bei lankytojams įrengti seni laiptai, vedantys į apatinę teritorijos dalį, atsiras tiltas su bokštu. Bokšte bus laiptai bei liftas, kuriais galės naudotis lankytojai.
Šiuo metu sode gyvena arktinių vilkų. Ateityje sodo darbuotojai planuoja atsigabenti pilkųjų vilkų ir rudąją mešką. Jie gyvens viename sodo šlaite įrengtame naujame per pusę padalytame aptvare su baseinu. Vilkai pas mešką galės užeiti, bet meška per užtvarą patekti pas vilkus nesugebės.
Apatinėje sodo dalyje bus įkurdintos kengūros, kurios gyvens drauge su emu bei juodosiomis gulbėmis. Kituose voljeruose įsikurs zebrai, antilopės, raganosis. Naujose erdvėse bus įkurdinti kapucinai, kurie galės karstytis medžiais ir jais patekti į salą.
Mažiausiai pasikeis paukščiams skirtos erdvės. Iki jų ves naujas lankytojų takas.
Ar išvysime ir dramblį?
B.Noreikis sakė, kad jau sudarytas planas, kokių gyvūnų numatoma turėti Kaune. Žinoma, kiekviename zoologijos sode norėtųsi pamatyti dramblį ir pandų, bet pas mus jų laikyti sąlygų nėra.
Zoologijos sodų svarbiausia užduotis yra ne linksminti lankytojus, o saugoti nykstančias gyvūnų rūšis. Todėl Kaune greičiausiai atsiras Lietuvoje ir įvairiose pasaulio šalyse gyvenančių įdomių gyvūnų – dumbliažuvių, kūmučių, įvairių rūšių rupūžių, medvarlių.
Planuojama laikyti didelį pentinuotąjį vėžlį, chameleonų, didžiausią pasaulyje driežą – Komodo varaną.
Taip pat bus tinginių, šarvuočių ir skruzdėdų, surikatų, gepardų.
Saugo kasų pastatus
Lietuvos zoologijos sodas įkurtas 1938 metais zoologo Tado Ivanausko iniciatyva.
Sode tebesaugomi du mediniai namukai, kuriuose tuo metu veikė bilietų kasos.
Nuo pat atidarymo sodas iš pagrindų nebuvo renovuotas. Zoologijos sodo infrastruktūros atnaujinimą planuojama užbaigti 2023 metų viduryje, viso projekto vertė – 18,3 mln. eurų.
