Migruojančios žąsys Žuvinto biosferos rezervate yra viena pačių įsimintiniausių paukščių grupių, suteikiančių šiai saugomai teritorijai ypatingo išskirtinumo. Ankstesnis didžiausias žąsų susitelkimas stebėtas 2015 m., tada suskaičiuota 16660 paukščių. Žąsų šurmulys ežere pasigirsta gerokai prieš saulės tekėjimą.
Čia išgirsi įvairiausių balsų, bet garsiausiai klega, gagena pilkosios, baltakaktės, tundrinės ir želmeninės žąsys. Įprastai saulėtekio ežere jos nelaukia – vos tik švintant būrys po būrio kyla iš švendrynų į ežero atvirumas, kurį laiką plūduriuoja garsiai bendraudamos, kol pasigirsta iš ežero kylančių paukščių sparnų švilpesys.
Atskiri žąsų būriai skuba rikiuotis voromis, linijomis ir sklinda visomis kryptimis, kartais gausiau į vieną ar kitą ežero pusę link laukų, kur už kelių kilometrų nuo ežero praleis didžiąją dienos dalį. Aplinkiniuose laukuose migruojančios žąsys turi pakankamai maisto, ypač kai aptinka neužartas, nesulėkščiuotas kukurūzų ražienas, kuriose neretai lieka sočiai burbuolių.
Kol neišlupinėja kukurūzų grūdų, žąsims mažai rūpi net šalia pradėję žaliuoti žiemkenčių laukai ar pievos. Biosferos rezervatas yra Natura 2000 teritorija, be kitų rūšių, skirta išsaugoti ir migruojančių žąsų sankaupas. Todėl jame šiuos paukščius medžioti draudžiama.
Matyt, žąsys tai jaučia, nes neretai būna gan patiklios. Žąsų migracijos pikas įprastai būna spalio pabaigoje. Kaip ilgai jų sankaupos užtruks, priklauso ir nuo maisto išteklių, ir nuo orų.
Esame įpratę žąsis stebėti iki lapkričio pabaigos, o neretai ir gruodžio mėnesį. Žuvinte tūkstantiniai žąsų būriai stebimi kartais iki devynių mėnesių per metus, išskyrus žiemos mėnesius, vėlyvą pavasarį ir vasaros pirmąją pusę. Video žemiau galite matyti Žuvinte gan retas baltaskruostes bernikles baltakakčių ir želmeninių žąsų būryje“, – socialiniame tinkle parašė Žuvinto biosferos rezervato atstovai.
