Išsiveržus aukščiausiam Galapagų salyne Volfo ugnikalniui kyla pavojus Isabelos saloje gyvenantiems rausviesiems konolofams – endeminei iguanų rūšiai, kurios atstovų, rugpjūčio duomenimis, bebuvo likę tik 211.
Išsiveržimas didžiausioje Galapagų saloje prasidėjo trečiadienį prieš vidurnaktį, sakoma Galapagų nacionalinio parko (PNG) pranešime.
Vis dėlto penktadienį grupė parko darbuotojų ir mokslininkų patvirtino, kad konolofams pavojaus kol kas nėra.
Tuo metu Ekvadoro sostinėje Kite veikiantis Geofizikos institutas informavo, kad 1 707 metrų aukščio ugnikalnis spjaudė dujų ir pelenų debesis į 3,8 km aukštį, o lava liejosi jo pietiniais ir pietrytiniais šlaitais.
Volfo ugnikalnis yra maždaug už 100 km nuo artimiausių gyvenviečių.
Toje teritorijoje taip pat gyvena dažnesni paprastieji konolofai ir garsieji Galapagų drambliniai vėžliai.
Maždaug už tūkstančio kilometrų nuo Ekvadoro krantų esantys Galapagai yra saugoma laukinės gamtos teritorija, pasižyminti unikalia augalija ir gyvūnija.
Šį salyną išgarsino XIX amžiuje jame apsilankęs britų geologas ir gamtininkas Charlesas Darwinas. Per šią kelionę atlikti stebėjimai įkvėpė šį mokslininką sukurti evoliucijos teoriją.
Volfo ugnikalnis buvo išsiveržęs 2015 metais, o anksčiau snaudė 33 metus. Tąsyk žalos vietos gyvūnijai nebuvo padaryta.
Rausvieji konolofai kaip atskira rūšis buvo aprašyti tik 2009 metais. Šie driežai gyvena apie 25 kvadratinių kilometrų teritorijoje ir nėra aptinkami niekur kitur.
Be Volfo ugnikalnio, Isabelos saloje yra dar keturi veikiantys vulkanai.
