Aplinkos ministerijos teigimu, į mokslininkų rekomenduojamus telkinius išleista lašišų, šlakių, margųjų upėtakių, aštriasnapių eršketų, sterlių, sykų, baltųjų amūrų, margųjų plačiakakčių, lynų, auksinių karosų, karpių ir ypač retų žuvų – ūsorių.
Šios žuvys dirbtinai veisiamos ir paauginamos Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos skyriuose.
Pernai į vandens telkinius išleista ir plėšriųjų žuvų – lydekų, starkių, vėgėlių ir šamų.
Prie šių darbų prisideda ir aplinkosaugininkai, o Aplinkos ministerija nuo 2018 metų kasmet teigia skirianti 300 tūkst. eurų žuvims įsigyti.
Įžuvinimas finansuojamas ir Europos Sąjungos lėšomis.
Be kita ko, vadovaujantis Lietuvos hidrobiologų draugijos rekomendacijomis, pernai sugauta ir į Pietų regiono žuvivaisos skyrių Simne pristatyta 257 plačiažnyplių vėžių reproduktorių.
Pasak ministerijos, jei jų dirbtinis veisimas bus sėkmingas, šiemet planuojama atnaujinti šių bestuburių gyvūnų įveisimą į Lietuvos vidaus vandenis.
Nuo 2010 metų Žuvininkystės tarnyba šalies vandens telkiniuose įveisė beveik 130 mln. skirtingų rūšių ir amžiaus žuvų.
